15 milijonų klausimas.
Respublikinė Šiaulių ligoninė turi naują vadovą, beveik 15 mln. eurų finansinę naštą ir seną ginčą dėl atsakomybės. Šiaulių meras Artūras Visockas dėl tokios padėties kaltina buvusį direktorių Mindaugą Pauliuką ir valstybės valdymo sistemą. Miesto galva mano, kad ligoninė būtų buvusi sutvarkyta, jei būtų priklausiusi ne ministerijai, o Šiaulių miesto savivaldybei.
Mero panacėja
A. Visockas ligoninės problemas pirmiausia sieja su valdymo modeliu. Meras viešai pareiškė, kad gydymo įstaiga galėtų būti tvarkoma kitaip, jei būtų miesto žinioje.
Meras kalba taip, lyg ligoninės perdavimas savivaldybei būtų tapęs vaistu nuo milijoninių problemų. Jei problema buvo matoma seniai, kodėl būtent ligoninės perdavimas savivaldybei turėjo tapti sprendimu? Milijoniniai nuostoliai savaime neišnyksta vien dėl to, kad pasikeičia įstaigos steigėjas.
Per pastaruosius metus viešai nebuvo pristatytas konkretus planas, kaip savivaldybė būtų išvengusi beveik 15 mln. eurų finansinės naštos. Neaišku, kokie sprendimai būtų buvę priimti kitaip, kokios išlaidos sumažintos ar kokie papildomi finansavimo šaltiniai surasti.
Respublikinė Šiaulių ligoninė nėra miesto poliklinika. Tai regioninė gydymo įstaiga, aptarnaujanti dešimtis tūkstančių pacientų iš visos Šiaurės Lietuvos. Todėl teiginys, kad vien pasikeitęs šeimininkas būtų pakeitęs situaciją, kol kas labiau primena politinę poziciją nei faktais pagrįstą išvadą.
Mero pozicija nėra nauja. Dar ankstesniais metais Šiaulių miesto valdžia ne kartą kritikavo ministerijos sprendimus dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės ir kėlė klausimą, ar didžiausia regiono gydymo įstaiga neturėtų būti arčiau vietos valdžios. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija laikėsi priešingos pozicijos – ligoninė išliko valstybės valdoma įstaiga.
A. Visockas šiandien kritikuoja M. Pauliuką ir ligoninės valdymo sistemą. Tačiau beveik 15 mln. eurų finansinė našta atsirado ne per mėnesį ir ne per metus. Tačiau viešai neatsakė, kada pats pirmą kartą pamatė ženklus, kad didžiausia regiono gydymo įstaiga grimzta į finansines problemas. Jei situacija buvo tokia akivaizdi, kaip šiandien teigiama, kodėl pavojaus varpai garsiai neskambėjo anksčiau?
Gražios kalbos
Įdomu tai, kad tiek ministerijos, tiek mero viešuose pasisakymuose daug dėmesio skiriama asmenybėms.
Ministerija pabrėžia naujojo vadovo vadybinę patirtį ir gebėjimą telkti kolektyvą. Meras kalba apie drąsą, ryžtą ir būtinybę priimti sudėtingus sprendimus.
Tačiau mažiau girdėti apie konkrečius mechanizmus, kaip bus mažinami nuostoliai, kokių pokyčių tikimasi skyriuose, kaip planuojama spręsti specialistų trūkumo klausimus ar didinti paslaugų prieinamumą.
Kol kas viešai daugiau kalbama apie tai, kas kaltas. Kur kas mažiau – kaip ligoninė bus traukiama iš krizės.
Darius Praninskas perima ligoninę tuo metu, kai įstaiga susiduria ne tik su finansiniais iššūkiais. Pastaraisiais metais Respublikinė Šiaulių ligoninė nuolat figūravo viešose diskusijose dėl darbuotojų santykių, mobingo temos, vadovų kaitos, teismų procesų ir finansinių problemų. Net sveikatos apsaugos viceministras, pristatydamas naują vadovą, akcentavo, kad ligoninės bendruomenė pavargo nuo laikino vadovavimo ir laukia stabilumo.
About The Author
Nieko naujo populistinėje mero kalboje. Kalta tik valdžia, valstybės sistema, tik niekas kitas! Susidaro įspūdis, jog miesto valdžia sugebėtų spręsti ne tik savo problemas, (jei ką), bet sėkmingai spręstu ir ES bei NATO reikalus! Savivaldybei jau priklausė įmonė “Šiaulių šviesa”, ir mes visi puikiai žinom liūdną istoriją, didelį skandalą, kuris virto teisminiu procesu, kur figūruoja pats meras, ir viskas dar tęsiasi iki pat šių dienų. Komentarai manau, čia nereikalingi. O dabar meras šiandien šaukia, visu balsu, žiūrėk, jai ligoninė būtų priklausiusi miesto savivaldybei, o ne ministerijai, nei jokių skolų, nei kitų problemų nebūt buvę išvis! Ech.. Būt linksma, jai nebūtų kvaila.. Vėlgi, jokio konkretumo, jokios strateginės krypties, kaip spręsti susikaupusius skaudulius, tik kažkokia vėjų filosofija, lakstanti laukuose, permaitinta politinės demagogijos, vaikantis pigaus populiarumo, ir “tėviško” rūpinimosi įvaizdžio. Pinigai iš niekur nei atsiranda, nei dingsta.. Cirkas išvažiavo, klounai liko!