Nusikaltimo schema: kaip veikia sukčiai?
Sukčiai vis dažniau pasitelkia socialinės inžinierijos metodus, kad apgautų gyventojus. Radviliškio rajono atveju tikėtina, kad sukčiai atsiuntė klaidinančią nuorodą, kurią nukentėjęsis palaikė autentiška e.sveikatos sistemos svetaine. Tolesnis veiksmas – elektroninio parašo panaudojimas – atvėrė kelią sukčiams prieiti prie aukos banko sąskaitos ir pervesti pinigus.
Dažnai tokie nusikaltimai vykdomi naudojant netėisėtai sukurtas ar modifikuotas programas, skirtas rinkti vartotojų duomenis. Tokie įrenginiai ir programinė įranga neretai platinami per “juoduosius” tinklus, o juos naudojantys asmenys pažeidžia tiek nacionalinius, tiek tarptautinius įstatymus.
Teisinė atsakomybė pagal LR BK 198-2 straipsnį
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas numato griežtą atsakomybę už netėisėtą disponavimą įrenginiais, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis. Pagal šį straipsnį, tokie veiksmai gali būti baudžiami laisvės atėmimu iki ketverių metų, bauda ar areštu, priklausomai nuo nusikaltimo aplinkybių ir masto.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad už šio straipsnio pažeidimus atsakomybė gali tekti ne tik tiesioginiams nusikaltėliams, bet ir asmenims, kurie kuria, platina ar skatina naudoti tokias priemones.
Kaip apsisaugoti nuo elektroninių sukčių?
Policija ir kibernetinio saugumo ekspertai pateikia keletą rekomendacijų, kaip apsisaugoti nuo tokių incidentų:
- Atsargiai elgtis su elektroniniuose laiškuose pateikiamomis nuorodomis. Net jei laiškas atrodo oficialus, rekomenduojama tiesiogiai apsilankyti organizacijos svetainėje, o ne spausti nuorodą.
- Nenaudoti nepatvirtintų programų. Vengti atsisiųsti ir naudoti programinę įrangą iš neoficialių šaltinių.
- Reguliariai stebėti banko sąskaitas. Greitas pinigų pasisavinimo pastebėjimas gali padėti sustabdyti nusikaltėlius.
- Naudoti dviejų faktorių autentifikaciją. Tai papildomas saugumo lygis, kuris apsunkina prieigą prie jautrių duomenų.
About The Author
