Automobilių taršos mokestis: kas ir kiek mokės?

Šią savaitę Vyriausybė pritarė naujam automobilių taršos mokesčiui. Už senų dyzelių registravimą nuo kitų metų tektų mokėti žymiai didesnes sumas, nei buvo žadėta. Patiems taršiausiems automobiliams jos siekia net 1,4 tūkst. eurų.

Blogiausia žinia – dyzelinių automobilių turėtojams

Jei Seimas pritars naujam mokesčiui, jis bus mokamas nuo kitų metų sausio 1-osios dienos, registruojant automobilį. Iki šiol absurdišku tebevadinamas mokestis siektų nuo kelių dešimčių eurų iki 1,280 tūkst. Eur.

Ministerija atvirai skelbia, kad siekiama padaryti taip, jog niekas nebenorėtų pirkti dyzelinių mašinų.  Bus bandoma ne tik išvalyti dabartinį transporto priemonių parką, bet ir užkirsti kelią senų dyzelinių automobilių antplūdžiui iš Vakarų Europos.  Mokesčio dydį lems tai, kokiais deglais varomas automobilis. Už dyzelinius automobilius tektų mokėti bent 2,5 karto brangiau nei už varomus benzinu ar dujomis. Tai bandoma pagrįsti tuo, kad šie automobiliai yra kenksmingiausiais aplinkai dėl savo išmetamų kietųjų dalelių bei azoto junginių, galinčių sukelti vėžį.

Siekia geresnės žmonių sveikatos

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos teigimu, taršos mokesčiu siekiama koreguoti šalies transporto parko struktūrą, raginti žmones įsigyti mažiau taršius automobilius.

Tai esą leistų gerinti miestų ir gyvenviečių oro kokybę, pagerėtų ir žmonių sveikata. Priėmus įstatymą, palaipsniui pasikeistų šalies TP parko struktūra – sumažėtų taršių automobilių skaičius ir proporcingai padidėtų mažataršių. Todėl sumažėtų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD ) kiekis.

Šalyje apie 90 proc. šio kiekio išmeta kelių transportas. Didžiausią dalį (57 proc.) sudaro išmetimai iš lengvųjų automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių.

Pasak Ministerijos atstovų, per metus šis mokestis į valstybės biudžetą turėtų padėti surinkti apie 29 mln. Bandantiems nuo jo išsisukti sunkiai pavyks tą padaryti, nes šio mokesčio vengėjams grės baudos.