Europarlamentaras L.Mažylis apie grėsmes Lietuvai

0
85
„Provokacijų tikimybė visada yra labai didelė“, - apie tikėtinas grėsmes iš Rusijos pusės atsiliepia europarlamentaras L.Mažylis.

Daugiausia grėsmių Lietuvai tebekelia Rusija, tad agresijai atremti yra būtina nauja strategija. Tuo įsitikinęs europarlamentaras Liudas Mažylis. „Rusijos veikla yra ne kokia nuojauta, bet mūsų pačių realybė“, – grėsmes Lietuvai vertina L.Mažylis.

L.Mažylis: „grėsmės yra ryškios“

„Grėsmės iš Rusijos yra realios. Jas pavyksta užkardyti ir suvaržyti tik dėl tinkamos NATO, Europos Sąjungos ir mūsų šalies kaip vieneto, tinkamos reakcijos. Kol kas Europa turi menkai resursų tas grėsmes reguliuoti, kadangi nėra specialaus – karinio Europos Sąjungos biudžeto, tad galima tik stabdyti ar atgrasyti tik diplomatinėmis priemonėmis, agresyvioms valstybėms įvesti tam tikras sankcijas. Žinoma, jos reaguoja ir tuomet įveda savo sankcijas“, – pastebi europarlamentaras. Įžvelgiamas grėsmes jis vadina hibridinėmis.

„Tos grėsmės yra yra ryškios. Mes vis dar nežinome ar prie Ukrainos sienos dislokuota armija yra visiškai atsitraukusi, vis dar nesibaigė Zapat manevrai prie Lietuvos pasienio. Tai yra kietoji – tikrojo karo grėsmė. Lietuva, kaip ir visos NATO šalys turi rodyti, kad stebime tą situaciją, kad esame pasiruošę reaguoti į bet kokias provokacijas. O provokacijų tikimybė visada yra labai didelė. Niekas nėra apsaugotas ir nuo netyčinių situacijų, tarkim ant kokio Gedimino kalno gali nutūpti ir koks sraigtasparnis“, – neatmeta europarlamentaras.

Prie visų grėsmių L.Mažylis priskiria ne tik nelegalių migrantų srautus, bet ir neslopstantį informacinį karą. „Rusijos veikla yra ne kokia nuojauta, bet mūsų pačių realybė. Europarlamentarams visa situacija yra žinoma“, – teigė A.Mažylis.

Nauja strategija – agresijai atremti 

Pastarojoje ES sesijoje L.Mažylis ne tik pritarė rezoliucijai dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties, bet ir apie tai viešai pasisakė.

„Vienas iš didžiausių dabartinės ES užsienio bei saugumo politikos iššūkių išlieka Rusija. Pastaraisiais metais Kremliaus įtaka ir kišimasis į ES ir Rytų kaimyninių šalių reikalus tik augo, o mūsų strateginis atsparumas, deja, ne visada būdavo pakankamas, kad tinkamai būtų įvertintos bei atremtos grėsmės. Neabejoju, jog ES yra reikalinga nauja strategija, skirta atremti agresyvią Rusijos užsienio politiką, įskaitant ir jos veikimą per Lukašenkos režimą. Manau, jog pateiktos rekomendacijos tinkamai įvardina siekį suteikti paramą Rusijos gyventojams, pilietinei visuomenei ir demokratijai. Turi keistis ir atgrasymo strategijos, įskaitant strateginės komunikacijos priemones. Kartu privalome sustiprinti ir finansinio atsparumo priemones, sustiprinant savo bankų sistemą ir užkardant Rusijos finansinį kišimąsi į ES ir valstybių narių demokratijos procesus. Pritariu, kad neteisėti finansiniai srautai, slepiamas turtas ir finansinės lėšos Rusijos oligarchų gali būti identifikuoti tik sustiprinus finansų kontrolę ir atliekant tarptautinius tyrimus. Išreiškiant viltį, kad Rusija demokratės, privalu suvokti, kad tas kelias bus ilgas“, – sesijos metu pažymėjo L.Mažylis.

Lietuvos žvalgybos įvardijamos grėsmės

Rusijos užsienio politika. Rusija tęs agresyvią užsienio politiką, kad griautų Vakarų vienybę ir nukreiptų gyventojų dėmesį nuo ekonominių ir socialinių problemų. Rusija tęs aktyvų šnipinėjimą ir kibernetines atakas.

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos. Rusija bandys stiprinti įtaką Baltarusijoje. Baltarusija tęs Lietuvos teisėsaugos ir krašto apsaugos sistemos pareigūnų verbavimą. 

Energetika ir ekonomika. Pavojų kelia Astravo atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ir bandymai atgaivinti Baltijos atominės elektrinės Karaliaučiaus srityje projektą, bandymai išsaugoti „Gazprom“ pozicijas. Rusija sieks mažinti krovinių srautus per Baltijos šalis. 

Propaganda. Rusijos propaganda sieks silpninti paramą Lietuvos gynybai, NATO pajėgų dislokavimui, diskredituoti Lietuvos istoriją ir energetinę politiką. Šiems tikslams Maskva aktyvins veiklą lietuvių kalba per portalus, socialinius tinklus. 

Tautinės mažumos. Rusija tęs bandymus eskaluoti tautinę priešpriešą.

Terorizmas. Lietuva gali tapti viena iš teroristų tranzito valstybių. Rizikų gali kelti užsienio musulmonų mėginimai daryti įtaką vietos musulmonų religiniam gyvenimui.

Asta VOLKOVAITĖ

 

0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments