Šiauliai auga, bet darbų dirbti nėra kam.
Šiauliai demonstruoja gražius grafikus: gyventojų padaugėjo 11,5 proc., užimtumas viršija šalies vidurkį, o nedarbas – vos 6,8 proc. Skaičiai tokie, kad atrodytų – miestas jau beveik naujoji sostinė. Tik realybė ne tokia spindinti: fabrikuose stovi tuščios kėdės, įmonėse sukasi darbdaviai su skelbimų krūvomis, o darbo ieškantieji dažnai moka viską, tik ne tai, ko reikia.
Darbo pasiūlymų – šimtai, bet rankų – trūksta
Šiaulių darbdaviai šiemet paskelbė beveik 9 tūkst. laisvų darbo vietų. Kas penkta – gamyboje. Atrodytų, miestas verda, tik rankų gamykloms nėra. 75 proc. pasiūlymų – kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau dauguma ieškančiųjų patirties sukaupė… prekyboje, administravime ar paslaugose. Rezultatas: darbdaviai ieško elektrikų, betonuotojų, vairuotojų, o gauna sekretorių CV.
Stipri pramonės bazė, silpna darbo jėga
Baldai, metalas, tekstilė, mediena, maisto gamyba – čia Šiauliai turi užnugarį. Didžiosios įmonės, tokios kaip „ROL Lithuania“, „Bodesa“, „Rūta“ ar „Putokšnis“, įdarbinimo tarnybose ieško žmonių. Tačiau jų poreikiai – techninės profesijos. O štai šiaulietis darbo ieškantis dažniausiai nori sėdėti prie kompiuterio, ne prie tekinimo staklių.
Transportas rėkia, kad trūksta tarptautinių vairuotojų. Prekyba – pardavėjų. Statybos – elektrikų ir santechnikų. Maitinimas – virėjų. Klausimas tik vienas: jei visi nori dirbti ofisuose, kas kurs tą garsiai deklaruojamą „Šiaulių pramonės stebuklą“?
Gražios kalbos apie partnerystę
Užimtumo tarnybos vadovai kalba gražiai: „investicijos į žmones“, „profesinio mokymo stiprinimas“, „bendradarbiavimas tarp švietimo įstaigų, verslo ir savivaldos“. Bet kol kalbos lieka kalbomis, jaunas žmogus renkasi ne profesinę mokyklą, o universitetą, nes „gamyklos darbas“ vis dar skamba kaip socialinis nuosprendis.
Šiauliai bando pritraukti investuotojus į pramoninį parką ir LEZ, bet be žmonių visa tai – tik modernūs sandėliai su tuščiais cechais.
Užmokestis – dar viena Achilo kulkšnis
112,6 tūkst. gyventojų, vidutinis amžius 43 metai – tarsi atsinaujinęs, jaunesnis miestas. Tik užmokestis šiek tiek mažesnis nei šalies vidurkis – 1902 eurai. Ir čia slypi esmė: jei atlyginimai „šiek tiek mažesni“, žmonės ieškos laimės arba Vilniuje, arba užsienyje. Tuomet investuotojai vėl liks prie tuščio darbo stalo.
Šiauliai šiandien – miestas, kuris skaičiais demonstruoja augimą, bet realybėje turi kitą veidą: kvalifikuotų darbuotojų deficitas, nesutampanti pasiūla su paklausa ir atlyginimai, kurie nelabai motyvuoja likti.
Parengta pagal UŽT pranešimą
About The Author
