Šiaulių arena – objektas, kurio priežiūra ir finansavimas tapo diskusijų objektu dėl savivaldybės priimtų sprendimų.
Teismas pasakė viena, tačiau Šiaulių valdžia elgiasi taip, lyg to sprendimo nė nebūtų buvę. Užuot pareikalavusi, kad koncesininkas atliktų jam priklausančius darbus, Savivaldybė juos ramiai nukelia į būsimą koncesijos etapą. Už tokią tylą galiausiai gali sumokėti visi šiauliečiai.
Manipuliuojama teismo sprendimu?
Savivaldybė rengia naują 15 metų koncesiją, nors iki šiol taip ir nesugebėjo priversti dabartinio koncesininko įvykdyti to, ką, teismo vertinimu, jis privalo padaryti savo lėšomis.
Teismas stojo ginti viešojo intereso ir pasakė, kad paprastasis remontas – įskaitant arenos vėdinimo sistemą – nėra miesto mokesčių mokėtojų, o koncesininko atsakomybė. Tačiau Savivaldybė, užuot pareikalavusi vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nusprendė problemą tiesiog nustumti į kitą koncesijos laikotarpį.
Kol politikai kalba apie ateities milijonus, šiandieninė problema lieka neišspręsta. Taryba jau pritarė pasirengimui naujam viešosios ir privačios partnerystės etapui. Dabartinė koncesijos sutartis baigsis 2028-ųjų vasarą, o naujoji būtų sudaroma net 15 metų.
Pagal planą per pirmuosius šešerius metus į areną numatoma investuoti daugiau kaip 8,5 mln. eurų. Pirmiausia būtų atliekamas paprastasis remontas, vėliau – investuojama į įrangą.
Tačiau čia išryškėja esminis prieštaravimas. Dar prieš kelis mėnesius Šiaulių apygardos teismas patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir panaikino miesto tarybos sprendimą beveik 800 tūkst. eurų biudžeto lėšomis remontuoti areną. Teismas aiškiai konstatavo, kad vėdinimo ir kitų inžinerinių sistemų darbai priskirtini paprastajam remontui, todėl juos privalo finansuoti koncesininkas, o ne Savivaldybė.
Tai buvo aiškus signalas, kad miesto biudžetas negali tapti privačios bendrovės įsipareigojimų finansavimo šaltiniu. Tačiau šiandien sietoje reikalavimo įvykdyti teismo išaiškintą pareigą, opozicijai taryboje buvo atsakyta, jog ventiliacijos sistemos keitimas tiesiog bus perkeltas į naujos koncesijos investicijų planą.
Kitaip tariant, darbai, kurie, teismo vertinimu, turėjo būti atlikti dabar ir koncesininko sąskaita, gali būti nukelti dar keleriems metams.
Meras jau kalba apie naują konkursą
Dar daugiau klausimų sukėlė diskusija apie būsimos koncesijos sąlygas. Savivaldybė tikisi, kad privatus operatorius ne tik investuos milijonus, bet ir pats mokės koncesijos mokestį miestui.
Opozicija atkreipė dėmesį, kad dabartinis koncesininkas Savivaldybei kasmet sumoka apie 60 tūkst. eurų ir, pats pripažįstama, uždirba maždaug 100 tūkst. eurų pelno praktiškai nieko papildomai neinvestuodamas. Todėl kyla abejonių, ar verslas ryšis investuoti daugiau kaip 8,5 mln. eurų dar ir mokėdamas koncesijos mokestį.
Artūras Visockas įvardijo kelis galimus scenarijus. Vienas jų – kad koncesijos mokestį mokėtų ne privatus operatorius Savivaldybei, o priešingai – Savivaldybė operatoriui. Kitas – mažinti planuojamų investicijų apimtį.
Dar iškalbingesnė buvo mero mintis, jog būtų gerai koncesininką surasti bent jau per antrą konkursą, kuriame sąlygos galėtų būti patrauklesnės verslui.
Tokia pozicija siunčia dviprasmišką signalą rinkai. Jei dar prieš paskelbiant konkursą pripažįstama, kad pirmojo sąlygos gali būti pernelyg griežtos ir jas galbūt teks švelninti, sunku tikėtis, kad potencialūs dalyviai skubės varžytis dėl miesto pasiūlyto varianto. Tuomet kyla natūralus klausimas – ar pirmasis konkursas netampa tik formalumu, po kurio iš anksto tikimasi nusileisti verslo pageidavimams?
Viešasis interesas lieka paskutinėje vietoje
Visa ši istorija tampa dar paradoksalesnė prisiminus ankstesnę Savivaldybės poziciją.
Po teismo sprendimo administracija nesutiko su išvadomis ir nusprendė jas skųsti apeliacine tvarka. Administracijos direktorius Antanas Bartulis aiškino, kad Statybos įstatymo pakeitimai pakeitė remonto kvalifikavimą, todėl, jo nuomone, Savivaldybei gali tekti kompensuoti koncesininko nuostolius.
Savo ruožtu arenos valdytojas Renatas Načajus viešė teigė, kad penkerių metų koncesijos laikotarpiui tokios apimties remontas būtų neprotingas, nors pripažino, jog arena buvo perimta prastos būklės.
Tačiau šioje diskusijoje beveik negirdėti svarbiausio balso – miesto gyventojų. Juk kalbama ne apie privačių bendrovių tarpusavio ginčą, o apie viešąjį turtą ir milijoninės vertės įsipareigojimus. Kai teismas aiškiai pasako, kad tam tikrus darbus turi atlikti koncesininkas, natūralu tikėtis, kad Savivaldybė pirmiausia gins miesto interesą.
Kol kas matomas priešingas vaizdas. Ventiliacijos sistema lieka nesutvarkyta, teismo išaiškinta pareiga – neįgyvendinta, o miesto valdžia jau planuoja naują koncesiją ir kalba apie dar didesnius finansinius įsipareigojimus ateityje.
About The Author
