„Berniukai su sijonais“ – toks vaizdas, panašu, tapo didžiausia Radviliškio rajono savivaldybės mero problema. Šiandien jis Facebook paskyroje užtikrino rajono žmones, kad berniukams mokyklose uniforminių sijonų nesiūlys ir neleis to daryti jam tiesiogiai pavaldiems švietimo įstaigų vadovams. Taip Kazimieras Račkauskis reagavo į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos raginimą leisti patiems moksleiviams rinktis uniformą be lyties ribojimų, tai yra, kad berniukas, jei norėtų, galėtų į mokyklą eiti ir su sijonu. Tačiau meras šioje rekomendacijoje pamatė dar vieną ženklą apie artėjantį pasaulio pabaigos scenarijų: jei leisime berniukams rinktis sijonus, kas gi bus toliau?
Sijonai – pavojus tautiniam tapatumui?
Pasak mero, šios rekomendacijos yra absurdiškos, o rekomendacijų laikymasis yra tarsi išdavystė prieš visas įsisenėjusias tradicijas. „Leisti vaikams rinktis, ką vilkėti?“ – klausia jis savo skaitytojų retoriškai. Atsakymas, panašu, labai aiškus: ne, berniukai privalo vilkėti kelnes, mergaitės – sijonus, ir jokios diskusijos čia negali būti. Tradicijos nevalia griauti! Antraip, kas žino, kas dar sugrius?
Galima įsivaizduoti, kaip mero kabinetas bus jau užverstas laiškais su prašymais neleisti berniukams pasirinkti sijonų. Ne paslaptis, kad tėvų diskusijose apie mokyklų uniformas dažnai kyla aistros, tačiau Radviliškio meras į šį klausimą įtraukia ir platesnę kovą už nacionalines vertybes. Rūpestis dėl berniukų aprangos jį veda iki nacionalinių katastrofų ribos, kai tik prisimenama galimybė, kad kažkas galėtų laisvai pasirinkti, ką rengtis.
Žinoma, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba mato šį klausimą kiek kitaip. Anot jų, pasirinkimo laisvė nesugriaus tautinių pamatų. Anaiptol, tai turėtų padėti vaikams jaustis patogiai ir būti savimi. Be to, leisti vaikams rinktis drabužius, kurie geriausiai atitinka jų asmenybę, nėra „įsivaizduojama grėsmė“. Tai tiesiog šiek tiek daugiau laisvės ir mažiau taisyklių, pagrįstų seniai išgyventais stereotipais.
Mūšis dėl sijonų ir kelnių
Panašu, kad savivaldybės vadovas savo pasiryžimu atsisakyti lytinės laisvės ugdymo įstaigose yra pasiruošęs stoti į mūšį už „tikras vertybes“. Jei prireiktų mokėti baudas už taisyklių nesilaikymą, jis, pasak paties Kazimiero Račkauskio žodžių, mielai tai ir darytų. Tiesa, nežinia, kas jam atrodo baisiau: prarasti šiek tiek pinigų dėl sumokėtų baudų ar sutikti, kad berniukai galėtų rengtis sijonais?
Bet galbūt meras jaučiasi lyg tas vienintelis stovėjęs prieš kariaujančią modernybės armiją? Kaip kad viduramžių riteriai saugojo savo pilis nuo įsibrovėlių, taip ir jis pasiryžęs saugoti mokyklų drabužių spintas nuo siaubingo „sijonų berniukams“ viruso. Tikėtina, kad jis ir toliau budės sargyboje, kol visa Lietuva nesupras, kokia neįkainojama yra tvarka, paremta lyčių stereotipais.
Tarp baudos ir sveiko proto
Galiausiai belieka stebėtis, kiek energijos ir aistrų gali sukelti paprastas drabužių pasirinkimo klausimas. Ar išties šios diskusijos pagrindas yra berniukų sijonai, ar vis dėlto baimė dėl kintančios visuomenės ir jos požiūrio į lyčių vaidmenis? O gal tiesiog mėgstame laikytis įsisenėjusių taisyklių, nes jos jaučiasi patogiai, kaip senas, per didelis švarkas? Vienas dalykas aiškus – Radviliškio meras pasirinko savo kovą, ir ji sukasi aplink kelnes, sijonus ir drabužių pasirinkimo laisvę.