Nuo šių metų sausio 1 dienos Lietuvos gyventojų laukia svarbūs pokyčiai skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą. Pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, biudžetinės įstaigos, tokios kaip mokyklos, lopšeliai-darželiai ar kultūros įstaigos, nebegalės gauti šios paramos. Nuo šiol ji bus skiriama tik nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), kurios turi specialią NVO žymą Registrų centro Juridinių asmenų registre.
Kas yra NVO žyma ir kam ji skirta?
Šie pokyčiai turi dvi puses: nors daugelis biudžetinių įstaigų praras finansavimo šaltinį, nevyriausybinės organizacijos galės gauti daugiau paramos ir dar labiau plėsti savo veiklą.
NVO žyma suteikiama viešosioms įstaigoms, asociacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurie:
- Yra nepriklausomi nuo valstybės ar savivaldybės institucijų valdymo;
- Veikia savanoriškumo pagrindu;
- Nedirba siekdami politinės valdžios ar vykdydami tik religinius tikslus.
Tiesa, yra išimčių. Pavyzdžiui, politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, daugiabučių bendrijos ar sodininkų bendrijos NVO žymos gauti negali.
Praėjusių metų pabaigoje NVO žymą buvo įregistravę 5 869 juridiniai asmenys. Ši žyma ne tik suteikia teisę gauti 1,2 proc. GPM paramą, bet ir prisideda prie veiklos skaidrumo, savanorių įtraukimo bei organizacijos plėtros.
Ką reikia žinoti gyventojams?
Šiemet 1,2 proc. GPM paramą galės gauti tik tie juridiniai asmenys, kurie buvo įsteigti iki 2024 metų gruodžio 31 dienos ir įregistravo NVO žymą iki 2025 metų gegužės 1 dienos. Tai reiškia, kad naujai įsteigtos organizacijos šiemet dar negalės pretenduoti į šią paramą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2023 metais gyventojai 1,2 proc. GPM paramą paskyrė 464 tūkst. asmenų, o šios sumos gavėjų skaičius siekė beveik 24 tūkst. Pernai bendra paramos suma siekė 33,9 mln. eurų. Tikėtina, kad šiemet paramos gavėjų sąrašas bus trumpesnis, tačiau tai suteiks daugiau finansavimo galimybių veiklioms NVO.
Ką reiškia šie pokyčiai?
Biudžetinėms įstaigoms, kurios iki šiol gaudavo paramą tiesiogiai iš gyventojų, šie pokyčiai gali tapti finansiniu iššūkiu. Mokyklos, darželiai ir kai kurios kultūros įstaigos turės ieškoti kitų finansavimo šaltinių arba bendradarbiauti su NVO, kurios galėtų dalį paramos skirti bendriems tikslams.
Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos įgyja unikalią galimybę: daugiau lėšų veikloms finansuoti ir plėsti savo indėlį į visuomenės gerovę. Norint pasinaudoti šia galimybe, būtina užtikrinti, kad NVO žyma būtų įregistruota laiku.
Gyventojų įsitraukimas – svarbiausias veiksnys
Nepaisant pokyčių, gyventojų sprendimai išliks pagrindiniu veiksniu, lemiančiu, kokios organizacijos gaus paramą. Skirdami 1,2 proc. GPM, kiekvienas žmogus gali prisidėti prie savo bendruomenės stiprinimo, remdamas organizacijas, kurios skaidriai ir veiksmingai įgyvendina visuomenei reikšmingus projektus.
Kaip skirti paramą? Procesas išlieka nesudėtingas – tai galima padaryti deklaruojant pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba elektroniniu būdu. Tad kiekvienas gali tapti pokyčių dalimi, prisidėdamas prie savo pasirinktos organizacijos veiklos.