Šiaulių miesto savivaldybę pasiekęs Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštas dar kartą atkreipė dėmesį į galimai netinkamą biudžeto lėšų naudojimą. Prokurorai įspėjo savivaldybės administracijos direktorių Albertą Bartulį nenaudoti 790 000 eurų, skirtų Šiaulių arenos remonto darbams, nes šie darbai neatitinka kapitalinio remonto apibrėžimo pagal teisės aktus.
Politikų reakcijos: skirtingi požiūriai į sprendimą
Seimo narė Roma Janušonienė, anksčiau buvusi miesto tarybos narė, pareiškė, kad šis prokuratūros sprendimas parodė sistemines problemas Šiaulių savivaldybėje. Pasak jos, savivaldybės taryba dažnai priima sprendimus neįvertinusi teisės aktų ir pasekmių miestui.
„Kodėl už paprastą remontą turi mokėti miestiečiai, kai tai yra koncesininko atsakomybė pagal 2023 m. Koncesijos sutartį?“, – retoriškai klausė R. Janušonienė. Ji taip pat pabrėžė, kad 790 000 eurų galėtų būti panaudoti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, švietimui ar infrastruktūrai.
Tarybos narys Zakiras Medžidovas, inicijavęs kreipimąsi į prokuratūrą, taip pat kritikavo mero daugumą dėl sprendimų, kurie, jo teigimu, nebuvo pakankamai išnagrinėti. Z. Medžidovas teigia, kad remonto darbai turėtų būti vykdomi koncesininko lėšomis, nes jie yra paprastojo, o ne kapitalinio remonto apibrėžtyje.
Prokuratūros tyrimo išvados
Prokuratūra, pasitelkusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistus, nustatė, kad planuojami darbai, įskaitant šaldymo-vėdinimo, gaisrinės saugos ir apšvietimo sistemų atnaujinimą, yra paprastojo remonto darbai. Pagal Koncesijos sutartį, tokie darbai privalo būti vykdomi koncesininko lėšomis.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija teigia, kad remonto poreikis kyla iš arenos būklės vertinimų ir techninių ataskaitų. Pagal jas, inžinerinių sistemų būklė artėja prie kritinės ribos, ir tam būtina skirti biudžeto lėšas.
Politinis atspindys ir atsakomybės klausimai
Šis incidentas atskleidė Šiaulių savivaldybės valdymo spragas, įskaitant nepakankamą projektų teisinį įvertinimą. Prokurorų įspėjimas gali tapti pavyzdžiu, kaip svarbu laikytis teisės aktų ir užtikrinti atsakingą viešųjų lėšų naudojimą. Lieka atviras klausimas: ar tai nekompetencijos, ar sąmoningo teisės normų ignoravimo pasekmė?