
Demografinis stebuklas tik ataskaitose.
Jeigu miesto ateitį būtų galima išmatuoti mero pranešimais, Šiauliai jau seniai būtų demografinis Eldoradas. Realybėje per penkerius metus naujagimių sumažėjo 218, o pernai gimė vos 556 kūdikiai. Gal metas baigti skaičių fejerverkus ir paklausti miesto valdžios, kodėl Šiauliuose vis sunkiau sulaukti naujos šiauliečių kartos?
Miestas jaunėja, kūdikių mažėja
Šiaulių savivaldybės ataskaitose miestas atrodo visai neblogai. Gyventojų daugėja, vidutinis amžius mažėja, mokyklose mokinių daugiau, iš užsienio grįžta emigrantai. Dar ir dešimtys milijonų eurų investicijų, šimtai atliktų darbų. Jeigu skaitytume vien šiuos skaičius, galėtume pamanyti, kad Šiauliai jau rado receptą, kaip prisivilioti ateitį.
Tik yra vienas nepatogus skaičius, kuris į šią optimistinę istoriją nelabai telpa – gimimų statistika.
2021 metais Šiauliuose gimė 774 kūdikiai, 2022-aisiais – 823, 2023-iaisiais – 744, 2024-aisiais – 615, o pernai – 556. Per penkerius metus gimimų sumažėjo 218. Tai ne nuotaika, ne politinis vertinimas ir ne kieno nors pesimistinis požiūris. Tai Valstybės duomenų agentūros skelbiami skaičiai.
Miesto valdžia gali džiaugtis gyventojų prieaugiu, tačiau verta pasižiūrėti, iš kur jis atsiranda. 2026 metų sausio 1 dieną Šiauliuose buvo registruoti 121 685 gyventojai – 400 daugiau nei prieš metus. Meras Artūras Visockas taip pat pabrėžia, kad vidutinis miesto gyventojų amžius nuo 46 metų 2019-aisiais sumažėjo iki 43 metų 2025-aisiais.
Milijonai investicijų, bet kokia grąža?
Savivaldybės ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metų rugsėjį Šiaulių mokyklose mokėsi 14 503 mokiniai. Prieš metus jų buvo 14 113. Darželius lankė 4 131 vaikas, o 2024 metais – 3 912. 2016 metais tūkstančiui Šiaulių gyventojų teko 10,3 gimimo, o 2025-aisiais – 5,0. Per devynerius metus rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus.
Viename savivaldybės pranešime nurodoma, kad 2025 metais Šiauliuose gimė 757 kūdikiai, o Valstybės duomenų agentūros duomenyse pateikiamas 556 gimimų skaičius.
Skirtumas – 201 vaikas. Tai jau ne apvalinimo paklaida, kurią būtų galima nurašyti skubotam skaičiavimui.
2025 metais Šiaulių savivaldybė įgyvendino 115 projektų, kurių vertė siekė apie 45,5 mln. eurų. Ataskaitoje vardijami infrastruktūros darbai, investicijos, sutvarkytos erdvės ir įgyvendinti projektai.
Niekas nesiginčija, kad miestui reikia gerų gatvių, mokyklų, darželių, parkų ir patogios infrastruktūros. Tačiau ataskaitoje matyti, kiek pinigų išleista darbams, o kur kas sunkiau rasti atsakymą, kokią naudą šie sprendimai sukūrė jaunoms šeimoms.
Ar jauni žmonės Šiauliuose gali rasti gerai apmokamą darbą? Ar įperka būstą? Ar šeimoms pakanka darželių ir kitų kasdienių paslaugų? Savivaldybės ataskaitoje pripažįstama, kad vidutinis darbo užmokestis mieste tebėra mažesnis už šalies vidurkį, taip pat įvardijamas kvalifikuotų darbuotojų, mokytojų ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumas.
Atsakomybė nesibaigia ties Vyriausybe
Demografinė krizė nėra vien Šiaulių problema. Jos sprendimams reikia valstybės politikos, ekonominių sąlygų, šeimų pajamų ir ilgalaikių sprendimų.
A. Visockas yra siūlęs šeimoms, susilaukusioms trečiojo vaiko, taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą iki jauniausiam vaikui sukaks 25 metai. Tai nacionalinio lygmens pasiūlymas. Tačiau ką savivaldybė daro savo kompetencijos ribose?
Kiek lėšų skiriama jaunų šeimų būsto prieinamumui gerinti? Kokios priemonės taikomos šeimoms, auginančioms vaikus? Ar savivaldybė tiria, kodėl jauni žmonės išvyksta, o atvykusieji ne visada pasilieka? Kokius demografinius tikslus ji sau kelia ir pagal kokius rodiklius vertina jų įgyvendinimą?
Šiauliai gali didžiuotis 121 tūkst. registruotų gyventojų, milijoninėmis investicijomis ir didėjančiu mokinių skaičiumi. Tačiau 556 pernai gimę kūdikiai yra ne mažiau svarbus miesto rodiklis, nes būtent šie vaikai po kelių dešimtmečių kurs miestą, kuriuo šiandien taip didžiuojamasi.