Dėl padidinto valstybinės žemės nuomos tarifo Radviliškio rajone ne juokais tarpusavyje susikivirčijo žemdirbiai ir jų politiniai atstovai vietos Taryboje. Asociatyvi nuotrauka.
Tarp rajono žemdirbių kilo rimtas ginčas – ieškoma atpirkimo ožių dėl padidinto žemės nuomos mokesčio. Tiesa, valstybinės žemės, o ne privačios, nes įstatymas išskiria privačiose rankose turimą žemę nuo valstybei priklausančią. Žibalo į ugnį įpylė ir Tarybos narys Gediminas Lipnevičius – jis siekdamas sukiršinti žemdirbius per savo laikraštį apkaltino politinius oponentus mokesčio padidinimu įveldamas į tai ir ūkininkų atstovus.
Rajone valstybinės žemės yra išnuomota virš 4 tūkstančių hektarų, o stambesnių nuomininkų, kurie nuomotų virš šimto ha, galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Vasaros pabaigoje Savivaldybės taryba padidino valstybei priklausančios žemės sklypų žemės ūkio paskirties nuomos procentą – nuo dviejų procentų pakėlė iki 3,5 procentų. Maksimali kartelė, iki kurios savivaldybės gali kelti, yra 4 procentai.
Tarp daugiausiai išsinuomavusiųjų, portalo žiniomis, yra ūkininkai Meškauskai iš Šiaulėnų seniūnijos, Krivickai iš Aukštelkų, Budreckai iš Šniūraičių. Šimtus hektarų valstybinės žemės valdantiems ūkininkams po tokio vietos politikų sprendimu teks plačiau praverti piniginę. Kai kurie jų į rajono biudžetą privalės sumokėti keliais tūkstančiais daugiau nei pernai. Pavyzdžiui, vienas asmuo, kuris pernai valdė daugiau nei 113 ha, mokėjo 9200 eurų (81 euras už ha), tai šiemet už beveik 116 ha turėtų susimokėti 17,8 tūkstančio eurų (153 eurus už ha). Su besipiktinančiais ūkininkais pabendrauti taip ir nepavyko, todėl nėra žinoma jų pozicija, kodėl jie yra nepatenkinti mokėdami už valstybinės žemės nuomą gerokai mažiau nei rinkos kaina.
Tuo tarpu prie kryžiaus nepatenkinti žemdirbiai kala vietos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriaus pirmininką Aurimą Gaidžiūną ir jo bendrapartietį mero pavaduotoją Vytautą Krikščiūną, vieną stambiausių rajono ūkininkų. Esą tai jų iniciatyva pakeltas mokestis kone dvigubai. Patys politikai aiškina, kad sprendimas buvo priimtas valdančiosios daugumos visų partnerių balsais, o ne jų dviejų pageidavimais.
“Galiu pasakyti tiek, kad tikrai ne nuo manęs priklauso didesnis mokestis. Balsavo keliolika tarybos narių. Tačiau tie, kurie piktinasi, turėtų pasakyti, kodėl taip daro. Aš jei noriu išsinuomoti žemės sklypą, už hektarą mokėsiu ne šimtą ir ne pusantro šimto eurų. Mokėsiu rinkos kaina, o ji yra ne mažiau du šimtai penkiasdešimt eurų. O kur dar žemės mokestis, kurį moka ne savininkas, o nuomotojas? Nežinau, kaip kitiems atrodo, bet tai nesąžininga konkurencija. Savivaldybė taip pat negauna pajamų. Kaimo žmonės skundžiasi kelių kokybe, o tuo pačiu metu kažkas yra lygesnis už lygius”, – svarstė Kaimo reikalų ir Investicijų komiteto pirmininkas “valstietis” A.Gaidžiūnas. Politikas tikino, kad yra spaudžiamas tų pačių žemdirbių, kurie moka gerokai mažiau nei žemė yra verta.
Už valstybinę žemę yra atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir jos skyriai savivaldybėse. Kokia tvarka galima išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą, paaiškino Algirdas Gedminas, NŽT Radviliškio skyriaus vedėjas. “Jei asmuo žino, kad yra nenaudojamas arba laisvas žemės sklypas, ateina pas mus. Jis privalo suforminti dokumentus dėl kadastrinių duomenų, o tada pasirašoma sutartis 25 metams. Tarifo dydį nustato savivaldybė, o ne NŽT. Mes tik žiūrime, ar sumokamas mokestis, ar laikomasi sutarties sąlygų. Kas kiek išsinuomavo, atsakyti negaliu, nes tai jau asmens duomenys. Dėl sumokamo mokesčio, tai jau savivaldybės reikalai ir tai žino jos administracijoje”, – komentuoja A.Gedminas. Anot jo, jei gaunama informacijos, kad nuomininkas pernuomoja jam išnuomotą žemę, tai NŽT skyriaus aiškinasi ir paaiškėjus tokiam faktui, sutartis būtų nutraukiama. Anot vedėjo, kol kas tokių priemonių neprireikė.
NŽT savo portale skelbia viešai laisvus valstybinės žemės plotus.
Savivaldybės nuotrauka.
Apie nesutarimus tarp žemdirbių girdėjo ir Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius. Pasak valdininko, kivirčai ir kiti ginčai galėjo kilti ir dėl pavydo. Tačiau kas kam ko pavydėti galėjo, klerkas nutylėjo. Nors situacija apie skirtumus tarp valstybinės ir privačios žemės nuomos kainas A.Juozapavičiui yra gerai žinoma.
About The Author
