
Atsisveikiname su Vilija Budraitiene – bibliotekininke, kuri savo širdimi rašė meilės istoriją knygai ir gimtajam Radviliškiui.
Rugpjūčio 10-ąją Radviliškis neteko ilgametės Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyresniosios bibliotekininkės Vilijos Budraitienės.
Vilija Budraitienė gimė 1962 m. gegužės 22 d. Radviliškyje. Baigusi tuometinę V. Valsiūnienės vidurinę mokyklą (dabar – Lizdeikos gimnazija), ji tęsė mokslus Vilniaus kultūros mokykloje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje. 1982-aisiais pradėjo dirbti Radviliškio miesto centrinėje bibliotekoje (dabartinėje Radviliškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje) ir daugiau kaip keturis dešimtmečius ištikimai tarnavo knygai bei skaitytojui.
Kolegų ir bendruomenės atmintyje V. Budraitienė išliks kaip nuoširdi, darbui atsidavusi profesionalė, puikiai gebėjusi bendrauti su vaikais, įkvėpusi juos skaityti ir mylėti literatūrą. Ji organizavo kūrybingus renginius, vaidino bibliotekos lėlių teatre, negailėjo nei laiko, nei jėgų, kad jaunųjų skaitytojų širdyse įžiebtų meilę knygai.
Didžiuodamasi savo gimtuoju miestu, Vilija užaugino tris sūnus. Artimieji, kolegos ir draugai prisimena ją kaip šiltą, palaikančią ir visada pasiruošusią padėti žmogų.
„Vilijos šypsena ir nuoširdumas liks gyvi mūsų širdyse“, – sakoma Radviliškio viešosios bibliotekos kolektyvo užuojautoje, skirtoje jos šeimai.
Vi. Budraitienė ne tik mylėjo knygas, bet ir gebėjo perteikti jų dvasią. Viename iš renginių prieš kelerius metus ji skaitė partizanų poetės Dianos Glemžaitės eilėraštį „Mes mokėsim numirt“, kuriame skambėjo žodžiai:
„Mes mokėsim numirt – už žemę ir už laisvę,
Ne už savas rankas ar už savas mintis,
O už Tėvynę, už Lietuvą mūsų vienintelę.“
Šios eilutės puikiai atspindi Vilijos atsidavimą ir meilę gimtajam kraštui, jos neblėstantį ryžtą ir pasiaukojimą darbui su jaunąja karta.