Savivaldybė tikina, kad Kontrolės komitetas pripažino projektą „Tik TU“ įgyvendintu tinkamai. Tačiau patys pateikia prieštaringą informaciją.
Šiaulių miesto savivaldybės vadovai, regis, vis labiau įsijaučia į moralės teisėjų vaidmenį. Savivaldybės internetinėje svetainėje paskelbtame pranešime aštriai puolama žurnalistė Jūratė Rauduvienė, drįsusi viešai kelti klausimus apie bendruomeninių lėšų panaudojimą. Pranešime autorė kaltinama neetiškumu, reputacine žala, o užbaigiama netgi raginimu žurnalistei „pripažinti savo klaidą ir atsiprašyti“. Tokie pareiškimai kelia klausimų ne tik apie savivaldybės vadovų supratimą apie žurnalistikos principus, bet ir apie viešojo sektoriaus gebėjimą priimti kritiką.
Kritikos esmė – viešasis interesas
J. Rauduvienės straipsnyje, kurį savivaldybė vadina „melagienų“ skleidimu, buvo iškelti svarbūs klausimai apie bendruomeninių projektų finansavimą ir jų įgyvendinimą. Ar tai nėra žurnalistikos misija – analizuoti, kelti klausimus ir priversti valdžią atsiskaityti visuomenei?
Savivaldybė tikina, kad Kontrolės komitetas pripažino projektą „Tik TU“ įgyvendintu tinkamai. Tačiau patys pateikia prieštaringą informaciją. Jei projektas buvo „sėkmingas“, kodėl po ketverių metų Šiauliuose vis dar nėra žadėtų Senjorų dienos namų? Kokios aplinkybės lėmė, kad lėšos buvo išleistos remontui, bet konkretaus rezultato senjorai taip ir nesulaukė?
Žurnalistės keltas klausimas – kur dingo 10 tūkstančių eurų – nėra vien emocinė retorika. Tai legitimus viešojo intereso klausimas, į kurį atsakyti turėtų ne spaudos pranešimai su moralizavimu, o skaidrus viešas dialogas.
Kritika – demokratijos pagrindas, ne žala
Savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio teiginys, kad žurnalistės straipsnis padarė reputacinę žalą savivaldybei, yra keistai interpretuojamas. Vietoj to, kad atsakytų į keltus klausimus aiškiai ir faktais, savivaldybė renkasi puolimo taktiką.
Primintina, kad žurnalistų bendruomenė, vadovaudamasi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, turi teisę kelti aktualius klausimus ir pateikti visuomenės vertinimui ne tik nuomonę, bet ir informaciją, net jei ji nepatogi valdantiesiems. Kai savivaldybė pradeda aiškinti žurnalistams, kaip reikia vykdyti jų darbą, tai jau kelia nerimą. Ar tik nebus tai pirmas žingsnis link bandymo užgniaužti kritiką, naudojantis administraciniais įrankiais?
Savivaldybės atsakomybė – skaidrumas, o ne puolimas
Kritikuoti savivaldybės darbą – nėra asmeninis užsiėmimas, kaip bando pateikti administracija. Tai demokratinės visuomenės veikimo principas. Jei savivaldybė būtų pateikusi konkrečius atsakymus ir faktus apie tai, kaip buvo įgyvendintas projektas, o ne apsiribojusi spaudos pranešimu su moralizavimo gaida, ši situacija galėjo būti išspręsta kitaip.
Kiekvieną kartą, kai žurnalistai išdrįsta kelti klausimus apie viešų pinigų panaudojimą, valdžia privalo elgtis atsakingai ir profesionaliai. Užuot kėlusi retorinius klausimus apie atsiprašymus, savivaldybė turėtų geriau pasirūpinti, kad jos projektai būtų įgyvendinami taip, jog nekiltų net mažiausia abejonė dėl jų skaidrumo.
Viešas diskursas ir kritika nėra reputacinė žala, o demokratijos esmė. Jei Šiaulių miesto vadovai to nesupras, reputacinė žala bus ne straipsniuose, o jų pačių veiksmuose.
About The Author
