Ankstesnė nuotrauka iš teismo, kurio posėdyje šį kartą besibylinėjančios šalys dalyvavo nuotoliu. Sprendimą teismas skelbs gegužės 14-ąją dieną.
Toliau tęsiasi buvusio Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) direktoriaus Mindaugo Pauliuko bylinėjimasis su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vakar vykusiame Vilniaus miesto teismo posėdyje paaiškėjo, kad viena priežasčių, kodėl buvo atsikratyta M.Pauliuko, tai jo noras privilioti naujus gydytojus mokant didesnius atlyginimus. Ministerijos vadovybei itin nepatiko direktoriaus taktika, kadangi RŠL gydytojams leido dirbti daug viršvalandžių, už kuriuos mokėta pusantro karto daugiau nei įprasta alga. Be to, SAM viršūnėlei netiko ir tai, kad RŠL gydė daugiau pacientų nei buvo įsipareigoję sutartimi su Ligonių kasomis – gavo daugiau pajamų nei planavo sveikatos sistemos funkcionieriai. Kad ir kaip keistai skambėtų, ministerijos klerkai buvusį ligoninės vadovai išsijuosę kritikuoja, kad M.Pauliuko vadovaujama įstaiga dirbo nuostolingai, nors pagal ministrės įsakymu patvirtintus didesnius atlyginimų koeficientus medikams privaloma buvo mokėti daugiau.
Teismo posėdis prasidėjo tikru nesusipratimu. SAM pasamdytas advokatas Vilius Mačiulaitis, buvęs Valstybinės darbo inspekcijos vadovas, informavo teisėją Romualdą Gylį apie prijungtus prie bylos dokumentus, tačiau jų Temidės tarnas elektroninėje sistemoje taip ir negalėjo surasti. Tad paskelbęs pertrauką išėjo jų ieškoti, bet jam padedanti sekretorė net nepakilusi nuo kėdės surado juos greičiau už teisėją. Šis po pertraukos išklausęs šalių nuomonių nusprendė dokumentus prijungti prie bylos, nors taip ir liko neaišku, ką ir kaip byloje konkrečiai jais naudosis SAM atstovai. Po to buvo nuspręsta liudytoja apklausti SAM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniąją patarėją Neringą Lipskienę. Tačiau jos tądien apklausti taip ir nepavyko, nes advokatas informavo, jog jai esą rytoj svarbi operacija ligoninėje, todėl negalės atvykti į teismą. Gal vis tik reikia tinkamai “paruošti” liudytoją, kad kalbėtų “ką reikia” ir neprisikalbėtų, ko nereikia…
Kadangi ieškovas M.Pauliukas su advokate Ieva Povilaitiene savo poziciją buvo pristatę balandžio antrosios dienos teismo posėdyje, o SAM savo argumentus taipogi išdėstė, teisėjas ėmėsi aktyvių veiksmų pats ir pradėjo klausimus berti tarsi iš gausybės rato. “Kas čia per veiklos ataskaitos, kodėl nėra balų vertinime, gal pakeista ar modifikuota ataskaita, ar už 2025-us metus jau yra ataskaita dėl ligoninės veiklos, ar turėjo tai reikšmės direkoriaus atleidimui?” – klausinėjo teisėjas R.Gylys, buvęs STT pareigūnas. Jam į klausimus daugiau atsakė ne SAM advokatas, o buvęs direktorius. Jis teismui aiškino, dėl kokių priežasčių susidarė minusas (nuostolis – 2,242 mln. eurų – red.) už 2024 metus, nors dar 2022 metais ligoninės veikla buvo labai pelninga (9,5 mln.eurų). M.Pauliukui dėstant priežastis, susidarė įspūdis, kad teisėjas mokosi ekonomikos ir buhalterijos pagrindų ir visiškai nesusigaudo sveikatos apsaugos sistemoje. Beje, SAM poziciją ginantis advokatas V.Mačiulaitis sutiko su buvusio direktoriaus pastaba, kad pastarasis irgi nelabai nusimano sveikatos apsaugos sistemoje – už mokesčių mokėtojų lėšas pasamdytas V.Mačiulaitis nelabai ką galėjo pasakyti, kai kalba ėmė suktis apie sutarčių su Ligonių kasomis smulkmenas. SAM pasamdytas advokatas dažniausiai minėjo gydytojų viršvalandinį darbą – natūralu, žinant, kokias anksčiau pareigas ėjo šis teisininkas. Nors, kaip teisme sakė ir ieškovas, ir tai pripažino atsakovo advokatas, už šį darbo pažeidimą M.Pauliukui buvo skirta drausminė nuobauda – jis buvo įspėtas. Bet tai neapsaugojo jo nuo atleidimo.
Toliau bylą nagrinėjančiam teisėjui rūpėjo išsiaiškinti, kaip RŠL stebėtojų taryba priima veiklos ataskaitą. Vėliau paaiškėjo kone skandalinga aplinkybė. Nors patys ministerijos klerkai RŠL davė skaidrios įstaigos vardą, bet M.Pauliuką atleido ir už sveikatos sistemos vardo žeminimą. M.Pauliukas nebuvo pagautas darbe girtas ar už vairo sėdintis išgėręs, kaip ir nebuvo minima, kad darbe vogtų vaistus ar piktnaudžiautų jais, nesukėlė muštynių ir neengė pavaldinių, nepadarė lemtingų klaidų kaip medikas, tačiau ministerijos klerkų akimis vis tik žemino sveikatos sistemą taip, kad reikėjo imtis griežčiausios bausmės – atleidimo. Iš viso net dvylika punktų, kuriais remiantis iš direktoriaus kėdės ministrės pavestas ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis išmėtė M.Pauliuką. Ar kanclerį, ar kitą svarbų ministerijos klerką, bet juos erzino, kaip M.Pauliukas “išdegina lėšas.” Esą, šimtais ar tūkstančiais skaičiuojami viršvalandžiai tapo tokia rimta problema, kuri tik patvirtino, kad M.Pauliukas – prastas vadovas. Į tai ieškovas atkirto, kad gydytojų trūkumas toks didelis, o ministeriją ligoninės vadovybę paliko vienus spręsti šią rimtą bėdą. “Mes privalome laikytis teisės aktų ir užtikrinti būtinąsias paslaugas. Tai ne mūsų noras, o pareiga, kurią vykdyti mus įpareigoja teisės aktai. Gydytojų trūksta ir mes negalime jų priversti dirbti, jei jie nenori kitaip dirbti. Kalbėjomės su jais, kai matėme, kad mėnesiais dirba viršvalandžius, bet jie mums pasako, kad jei neleisite dirbti taip, tai dedame pareiškimus ant stalo ir išeiname. Bet mes privalome užtikrinti tam tikras paslaugas visą parą….” – teisme į mestus kaltinimus dėl gausybės viršvalandžių aiškinosi M.Pauliukas. Jam antrino jo advokatė sakydama, kad “priverstinis darbas Lietuvoje yra draudžiamas.” Anot SAM atstovų, papildomai viršvalandiniam darbui apmokėti reikėjo daugiau nei 1,5 milijono eurų, kai visam darbo užmokesčio fondui RŠL trūko 2 mln.eurų. SAM išvada nevienareikšmiška ir gana kategoriška – M.Pauliukas nesusitvarko su pareigomis ir akivaizdžiai prastai vadovavo įstaigai. Ar tikrai vadovauta taip prastai, jei M.Pauliukas pasisamdė keletą aukščiausios kvalifikacijos sveikatos sistemos specialistų ir teisininkų sau patarėjais? Bet ir tai užkliuvo ministerijos biurokratams ir net kai kuriems RŠL asmenimis, tikinantiems, kad ne direktorius vadovauja, o mistiniai patarėjai įstaigoje šeimininkauja. Šią versiją vis tik paneigė ligoninę atstovaujantis Valdas Mėžinys. Jis teisėjui tvirtino, kad patarėjus matęs, bet ir su jais darbus dirbęs.
Aiškinantis kitas M.Pauliuko atleidimo aplinkybes, posėdžio metu į viešumą išlindo ir tam tikri interesai. Nespėjo M.Pauliuką iš ligoninės išgrūsti, kai SAM nedelsiant pasiekė raštas dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Esą trūksta net 1,9 mln. eurų, bet ieškovas teismui aiškino, kad to būti net negalėjo. Anot M.Pauliuko, sąskaitoje turėjo būti ne mažiau kaip du milijonai, ir dar septynis milijonus eurų į RŠL sąskaitą turėjo pervesti Ligonių kasos už pacientams suteiktas paslaugas. Kadangi žodis – ne raštas, teisėjas užsiprašė RŠL atstovo pateikti buhalterinę informaciją dėl tuometinės faktinės informacijos apie finansinę situaciją RŠL. Nors viešai nebuvo atskleista, kas pasirašė šį mistinį raštą, tačiau portalo redakcijai šaltiniai tikino, jog parašą ant šio rašto suraitė laikinai direktoriaus pavaduotojos administravimui pareigas einanti Asta Teišerskienė. Nėra žinoma, kodėl jai neįtiko atleistas direktorius, bet kitą savaitę įvyksiančiame posėdyje gali paaiškėti ir daugiau detalių, susijusių su jos aktyviu veikimu jos viršininko atleidimo istorijoje. Jei teismas pripažintų atleidimą neteisėtu, tai ne SAM, o RŠL turėtų sumokėti atlyginimą M.Pauliukui už priverstinę pravaikštą ir tai viršytų daugiau nei po 10 tūkstančių eurų per mėnesį, bet ir advokatės išlaidas. Ar ministrė prisiims asmeninę atsakomybę dėl tokio sprendimo, Marija Jakubauskienė nei raštu, nei gyvai taip ir neatsakė.
Kitas teismo posėdis vyks Vilniuje, už savaitės, balandžio 16 dieną.
Žurnalistas Marius Aleksiūnas.
About The Author
