Artūras Visockas – tas pats meras, kuris jau ne vienerius metus suokė šiauliečiams apie „širdimi dirbančius vadovus“, apie „nepriklausomą politiką“ ir „sklidiną skaidrumo taurę“, netrukus atsidurs ten, kur dažniausiai atsiduria tie, kurie tais žodžiais tik pridengia savo interesus – teisiamųjų suole.
Kaip skaidrumas tapo parodija
1,7 milijono eurų. Būtent tokios vertės apšvietimo įrengimo viešasis pirkimas, anot Europos prokuratūros ir STT, buvo organizuotas taip, kad šviesa būtų ne visam miestui, o tik išrinktiesiems. Neva „skaidriai“, tačiau su paslapčia iš anksto numatytu laimėtoju.
Kaip pranešė Europos deleguotieji prokurorai, Šiaulių miesto meras A. Visockas, kartu su dviem bendrininkais – vienos privačios įmonės akcininku ir pirkimo „konsultantu“, – kaltinamas piktnaudžiavimu, pasikėsinimu sukčiauti ir bandymu paveikti liudytoją, kad šis tyrime meluotų. Meluotų – dėl A. Visocko.
Teisėta imitacija
Tyrimo duomenimis, A. Visockas spaudė savivaldybės įmonės direktorių bei viešųjų pirkimų komisiją „teisingai“ paruošti dokumentus. Tą „teisingumą“, kaip paaiškėjo, parengė iš anksto pasirinktas konsultantas, įtrauktas net į pirkimo komisiją. Kitaip tariant, organizavo, vertino ir, tikėtina, paslaugiai pritaikė sąlygas konkrečiai įmonei – tarsi būtų ruošę vestuves, o ne viešąjį konkursą.
Priminsime, kad ES pinigai – ne kieno nors senelio palikimas. Tai mūsų visų mokesčių mokėtojų lėšos. Ir būtent joms apsaugoti buvo įkurtas Europos prokuratūros biuras (EPPO), kuris, laimei, laiku sustabdė pinigų pervedimą šiai galimai „nušviestai“ šutvei.
Iš šviesos į šešėlį: Visocko reputacija krenta
A. Visockas mėgo žongliruoti žodžiais apie skaidrumą ir principingumą. Tiesa, pastaruoju metu jo „principai“ dažnai priminė politinį cinizmą. Viešumoje, socialiniuose tinkluose jis mėgdavo vaidinti aukščiau visų partijų stovintį miestiečių gynėją. Tačiau šis naratyvas skilinėja – ne nuo opozicijos šūvių, o nuo pačių teisėsaugos dokumentų.
Jau ir anksčiau A. Visockas buvo pagarsėjęs kaip politikas, linkęs ignoruoti Etikos komisijų pastabas, viešų diskusijų metu neslepiantis paniekos demokratinėms procedūroms. Tačiau dabar – tai nebe žodžių karas. Tai – baudžiamoji byla.
Ne pirmas ir, deja, ne paskutinis?
Tai nėra pirmas kartas, kai A. Visocko vadovaujamoje savivaldybėje viešieji pirkimai kelia abejonių. Pakanka prisiminti ir ankstesnius konfliktus dėl švietimo reformos, kur, anot kritikų, sprendimai buvo priimami selektyviai, be realios analizės.
O gal čia tik ledkalnio viršūnė? Jei įrodytos kaltės už neskaidrius 1,7 mln. eurų apšvietimo pinigus tėra vienas epizodas, kyla pagrįstas klausimas: kiek dar tokių „šviesos projektų“ A. Visocko valdymo metu buvo pastatyta ant sąžiningumo griuvėsių?
Formaliai – A. Visockas nekaltas, kol teismas nenusprendė kitaip. Bet politinė atsakomybė – tai ne baudžiamojo kodekso sąvoka. Tai – visuomenės pasitikėjimas. Ir jis, panašu, išgaravo kartu su tais pažadais apie „skaidrią ir nepriklausomą“ valdžią.
Priminsime, kad jam įtarimai šioje byloje buvo pareikšti dar 2022-ųjų pabaigoje. Tačiau net ir būdamas įtariamuoju jis 2023 m. pavasarį vėl buvo išrinktas trečiai kadencijai. Šią savaitę A. Visockas išėjo atostogų. Merą laikinai pavaduoja vicemeras Justinas Švėgžda. Bandėme susisiekti su A. Visocku, kviesdami jį pakomentuoti pareikštus kaltinimus – klausimus pateikėme per atstovą spaudai. Atsakymų kol kas nesulaukta.
Parengta pagal STT pranešimą
About The Author
