Kiekviena akimirka ̶ stebuklas. Ir nors ruduo dažniausiai ateina nelaukiamas, tačiau jo įvairovė tikrai graži. Rugsėjis dar palepina šiltais orais ir saulute, be to atsineša gražiausią rudens šventę. Nėra abejingų spalvotam rugsėjui, pasipuošusiam astromis, kardeliais, jurginais. Juk visi mes buvome mokiniai, studentai, įvairių mokyklų moksleiviai, po to mūsų vaikai sėdosi į mokyklinius suolus, o dabar džiaugiamės anūkų ar proanūkių mokykliniais atradimais. Spalis padovanoja šventę senjorams. Anokie mes senjorai, paprasčiausiai Rudeniniai. Tokiu gražiu žodžiu taip mus pavadino vienas televizijos prodiuseris.
TAU universitetas irgi pradeda savo veiklą rudeninį ir šiemet suteikė galimybę pasidžiaugti Kauno senamiesčiu, pabuvoti M. K. Čiurlionio muziejuje.
Knygos mylėtojų klubo „Beržė“ nariai džiaugėsi puikiu oru „Molinės saulėgrąžos“ sodyboje. Pavieniui dalyvavome Šiluvos atlaiduose, ūkininko K.Masilionio Rokonių bažnyčioje, Dariaus ir Girėno metinėse, lankomės kultūros centro renginiuose. Tradiciniais tapo „Beržės“ narių kelionių įspūdžiai. Pabuvoję Prancūzijoje, Normandijos krašte, St. ir St. Kilbauskai mielai pasidalijo prisiminimais, pademonstravo gausybę nuotraukų. Susirinkę bibliotekoje, visada apsilankome konferencijų salėje paruoštose parodose, o jei pakanka laiko, esame VB renginių lankytojai. Lapkritį dalyvavome Č.Juršėno knygos „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ pristatyme.
Lapkritis pribarstė daugybę lapų. Liepos ir berželiai pravirko geltonomis „ašaromis“. Akį džiugino įvairiaspalviai gražuoliai klevai. Jų krentantys lapai, kaip mūsų dienos, tokios įvairios, spalvingai ryškios ir rusvai niūrokos. Dienos, kurios „pabėgo“ ar mes jų bėgime nepastebėjome, pamiršome… Šaltų naktų paglostytos gėlės suvargo, o rudenio žolė patapo deimantine. Pirmos šalnos ̶ tai sniego pranašai. O jos krito „ubago kąsniais“ ir čia pat tirpo. Gi lietūs, rudenio lietūs, tokie galingi ir įkyrūs. „Kartais girdis, kaip ilgesiu rauda, verkia jie iš širdies… Tokie tie rudenio lietūs ̶ darganoti, šalti“. Nepamirštami poeto H.Radausko žodžiai apie rudenį: „Raudonos uogos. Lapai ̶ kaip iš vaško. Pasaulis miršta, silpnas ir gražus. Štai vėjas debesį ties kaimu drasko, ir rėkia debesis, į žmogų panašus… ir driekiasi su dūmais drėgno laužo rudens žolėj klajojanti dvasia“… .
Būtent lapkritį, niūrią ir lietingą popietę beržiečiai susirinko bibliotekoje paskaityti eilėraščių apie rudenį, paklausyti Diabeto klubo moterų ansamblio, vadovaujamo V.Merkytės, dainų, romansų. Ačiū Vilmai, subūrusiai Ksaverą, Mariją, Ireną, Ksaverą į tokį gražų balsingų moterų būrelį, sugebantį pamaloninti širdį besiklausantiems, ačiū už laiką, skiriamą repeticijoms… .
Beržiečiai mėgsta poeziją. Savo eiles užsiėmimų metu mums paskaito A.Bliznikienė, St. Kilbauskienė, jei prireikia, renginiams sueiliuoja Z.Zakienė („Beržės“ himnas), A.Stripeikienė. Mėgstame ir keliones, išvykas. Šį lapkritį buvome nuvykę į Radviliškio gaisrinę, į kurią ekskursiją organizavo St.Kilbauskienė. Mus maloniai sutiko pamainos dirbantieji: aprodė patalpas, pasidalino įspūdžiais apie gaisrų gesinimą. Mus stebino įvairiausių gebėjimų, įrankių gausa. Domėjomės pasiruošimu gaisrininko darbui, amžiumi, aprangos svoriu, mašinų galingumu, VPGT padaliniais, gaisrų dažnumu rajone, tyrinėjome Radviliškio rajono žemėlapį. Rodos daug žinojome ar numanėme, bet grįžome praturtėję tuo, ką sužinojome ir pamatėme. Šaunūs vyrai pasirinkę tokią atsakingą profesiją! Ne veltui žmonių vertinime jie pirmauja! Ačiū Jiems!
Knygų bičiulių klubo „Beržė“ informacija
About The Author
