Iš skolų liūno — net ir su mažesne skola: ministerija siūlo keisti bankroto taisykles.
Finansų ministerija siūlo perrašyti žaidimo taisykles tiems, kurie nepajėgia išsikapstyti iš skolų liūno. Jei iki šiol gyventojas galėjo skelbti bankrotą tik tada, kai įsiskolinimai viršydavo kone 26 tūkst. eurų, netrukus šis barjeras gali visai išnykti.
Kitose šalyse – paprasčiau
Ministerijos parengtos Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisos numato atsisakyti minimalios skolų ribos, reikalingos bankroto procesui pradėti. Kitaip tariant — jeigu neįstengi grąžinti net kelių šimtų eurų įsipareigojimo, turėtum teisę kreiptis dėl nemokumo.
„Lietuvoje galiojanti tvarka — viena griežčiausių Europoje. Daugelyje ES valstybių, tokių kaip Vokietija, Prancūzija ar Nyderlandai, jokių minimalių skolų grindų nėra, o pas mus žmogus priverstas gyventi su skolomis, nes formali riba tiesiog neleidžia jam teisiškai išspręsti situacijos“, — aiškina Finansų ministerija.
Veda į skurdą
Ministerija atkreipia dėmesį, kad dabar galiojanti 25 minimalių atlyginimų riba (šiuo metu — beveik 26 tūkst. eurų) ne tik socialiai atgrasi, bet ir neprisideda prie gyventojų finansinio atsigavimo. Ypač, kai kai kurios skolos — pavyzdžiui, greitieji kreditai ar komunaliniai įsiskolinimai — nors ir nesiekia šios sumos, tačiau realiai smukdo žmogų į nuolatinę finansinę duobę.
Pasaulio bankas taip pat rekomenduoja šalims sudaryti galimybę bankrutuoti ir dėl mažesnių skolų. Ministerijos teigimu, Lietuvoje nustatyta aukščiausia skolos riba tarp šalių, kurios ją taiko.
Palyginimui: Latvijoje minimali skola siekia 5 tūkst. eurų, Estijoje — vos 1 tūkst. eurų, o tokiose valstybėse kaip Lenkija, Nyderlandai ar Vokietija tokių grindų apskritai nėra.
Nauja tvarka – kitąmet
Jei naujos pataisos sulauks pritarimo, jos įsigaliotų nuo 2026 metų gegužės. Šiuo metu projektas derinamas su institucijomis, vėliau keliaus į Vyriausybę ir Seimą.
Kol politikai ir biurokratai derina formuluotes, socialiniai darbuotojai ir teisininkai sutartinai sako: būtina.
Tiesa, skeptikai nuogąstauja — ar neatsiras piktnaudžiavimo, kai dėl kelių šimtų eurų nemokumo statusą bandys gauti žmonės, kurie tą skolą realiai gali padengti. Tačiau Finansų ministerija ramina: teismai, kaip ir iki šiol, vertins ne tik skolos dydį, bet ir žmogaus turtinę padėtį bei galimybes vykdyti įsipareigojimus.
Taigi, jei Seimas nepadarys posūkio atgal, jau po metų gyventojai, įklimpę net ir su nedidelėmis skolomis, galės ieškoti finansinio atokvėpio per bankroto procedūrą. Klausimas tik vienas — ar lietuviško mentaliteto visuomenė tam pasiruošusi?
About The Author
