Javapjūtė: didelė kaitra „išdžiovino“ derlių 

0
209
Javapjūtės rezultatai rodo, kad aruodai perpildyti nebus – javų grūdai gerokai mažesni. (A.Gaidžiūno nuotr.)

Virš trisdešimties laipsnių šoktelėjęs termometro stulpelis gerai nuteikė žemdirbius. Po šalto ir lietingo pavasario pagerėjus orams, ūkininkai tikėjosi rekordinio derliaus. Deja, įsibėgėjusios javapjūtės rezultatai rodo, kad aruodai perpildyti nebus – javų grūdai gerokai mažesni. Kaip sako patys žemdirbiai, kaitra „aptirpdė“ derlių.

Derlius gerokai prastesnis

Sidabravo žemės ūkio bendrovės pirmininkas Žilvinas Vaškus apie dabartinę situaciją – be užuolankų. „Kai reikėjo – nelijo, kai nebereikia – lyja. Dabar po lietaus kai kurios kviečių varpos pradėjo juoduoti. Prastėja derlius ir jis gerokai mažesnis nei tikėjomės pavasarį. Manėme, kad bus įspūdingas derlius, bet dabar nežinia, ar iki vidutinio daugiamečio vidurkio trauksime. Ypatingai prastai su žirniais ir pupomis. Kai kurios vos po tris ankštis subrandino, nes paprasčiausiai karštis nukepino. Kai žydėjo, buvo iki 30 laipsnių, tad pupų žiedai tiesiog nukrito“, – vertino ŽŪB vadovas. Ši bendrovė turi apie 2600 hektarų, augina 1200 galvijų, iš kurių pusę tūkstančio melžiamų karvių. Taip pat šiemet augina 830 hektarų kviečių, 460 – rapsų, 430 – miežių. Grūdų supirkimo kainos Ž.Vaškų ne itin džiugina.

„Žinoma, kainos geresnės nei pernai, bet derlius gerokai prastesnis. Pavasarį atrodė vienaip, o dabar yra visai kitaip. Turėsime pardavimui, bet bus mažiau nei planavome“, – vertino ŽŪB vadovas. Žemdirbių siaubas – ne tik lietus per javapjūtę, bet ir gaisrai. Tiesa, bendrovės pirmininkas tikino, kad kol kas gaisrai nuostolių nepridarė. Tokiems pavojams bendrovė yra pasiruošusi.

„Mus buvo gerokai išgąsdino kaimynystėje užsidegusios ražienos, nes greta mūsų didžiulis nekultas laukas buvo. Bet ugnies židinys buvo greitai likviduotas. Dabar prie kombainų budi vienas žmogus su traktoriumi ir didele bačka. Be to, yra ir galingas traktorius su giluminiu žemės dirbimo padargu. Čia tam atvejui, jei prireiktų greitai atkirsti ugnį nuo pasėlių. Esame pasimokę gaisrų likvidavimo, todėl prie keturių CASE kombainų budi žmonės, kurie pasiruošę iš karto reaguoti, jei tik kils gaisras“, – pažymėjo Ž.Vaškus.

Suprastėjo kokybė

Vytautas Krikščiūnas – ne tik savivaldybės mero pavaduotojas, bet ir vienas stambiausių rajono ūkininkų. Apie javapjūtę jis atsiliepė daugiau iš finansinės pusės.

„Derlius gerokai menkesnis. Ypač kviečių. Išdžiovino kaitra. Kai paimi į delną ir matosi, kokio mažumo šiemet grūdai. Kaip sakoma – neturi tos sveikosios dalies. Turime savo laboratoriją ir nustatome patys klases, pagal kurias sandėliuojame. Tad dauguma eina į pašarinę klasę, nors turėjo būti pirmos ar antros – maistinės klasės. Skirtumas tarp jų maždaug 40 eurų nuo tonos. Kiek žiūrėjau, tai kviečių kaina šiandien (rugpjūčio antros diena – red. pastaba) svyruoja tarp 200 ir 220 eurų už toną. Bet reikia biržoje kiekvieną kartą žiūrėti, nes prieš pietus vienokia kaina būna, o po pietų – ji jau gali būti visai kita. Visus grūdus laikome savo sandėliuose, o žiemą pardavinėjame. Ūkyje yra ir rapsų, kurių maždaug turime apie ketvirtį ploto. Čia sėjomainos dalykai. Rapsų kaina apie 524 eurus už toną“, – teigė V.Krikščiūnas.

V.Krikščiūnas neišvengta incidentų dėl gaisrų. „Buvo šeštadienį, buvo ir dar anksčiau porą, bet spėjome sureaguoti. Laiku užgesinome, kol ugnis neužsiplieskė, tad viskas laimingai pasibaigė. Šiuo metu penki kombainai kulia, tačiau kol kas viskas labai gerai ir didelių problemų su gaisrais neturėjome“, – pasakojo V.Krikščiūnas.

Viščiukus reikia skaičiuoti

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir Radviliškio skyriaus pirmininkas Ignas Hofmanas sutiko su kolegomis.

„Taip, kaip žmones išvargino ilgas karščio periodas, taip paveikė grūdinę kultūra. Iki šiol buvo geri orai javapjūtei, bet tikėkimės, kad oro sąlygos subjuro laikinai. Jei tęstųsi lietingi orai, pablogintų ir grūdų kokybę bei apsunkintų darbo sąlygas žemdirbiams. Kainos šiemet tikrai neblogos, bet derlius prastesnis nei planavome. Viščiukus reikia skaičiuoti rudenį arba derlius turi būti suskaičiuotas, kai guli aruode, o ne kol yra laukuose.“ 

I.Hofmanas javus kulia savo kombainu. Jo vadovaujamas ūkis užima 300 hektarų. I.Hofmano žodžiais, kaitra vidutiniškai derlių sumažino apie pusantros tonos vienam javų hektarui. „Viskas atrodo būtų gerai, bet „sveiko svorio“ rodikliai prastesni. Patys grūdai yra gerokai mažesni. Tad derlius šiais metais bus, ko gero, mažesnis nei pernai“, – prognozavo I.Hofmanas. 

Išankstinės sutartys nepasiteisino

Individualios įmonės „Auridana“ savininkas, buvęs Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas pritaria I.Hofmanui dėl ilgalaikės karščio bangos poveikio derliui – šiemet grūdai ir smulkesni, ir blogesnės kokybės, nes sausra išdžiovino varpas.

„Radviliškyje audros medžius laužė, o pas mus, Baisogaloje, nė lašelis nenukrito“, – teigė A.Gaidžiūnas. Tačiau tai ne vienintelė ūkininkų bėda, nes prastesnis derlius įtakojo didesnės grūdų supirkimo kainas. Todėl kai kurie žemdirbiai pralošė sudarydami fiksuotų kainų sutartis su grūdus priimančiais elevatoriais. 

„Ūkininkai, kurie iš anksto pasirašė dėl grūdų pardavimo fiksuotomis kainomis, šiemet pralošė. Derlius šiek tiek mažesnis nei tikėtasi, patys grūdai mažesni, todėl iš hektaro kuliama mažiau. Tarkim, rapsų tikėjosi po keturias tonas, o prikūlė gal po dvi su puse – tris. Kviečių tikėtasi prikulti iki 10 tonų, bet iš hektaro prikulta po 6-8. Nors, mano žiniomis, kai kurie elevatoriai jau dabar pripildyti“ , – javapjūtės aktualijas komentavo A.Gaidžiūnas. „Auridana“ turi penkis kombainus, kurie už mokestį kulia ūkininkams javų ar kitų kultūrų laukus. 

„Kviečių hektarą nukulti kainuoja 70 eurų. Rapsų kūlimas atsieina brangiau – 80 ir dar papildomai ūkininkas duoda kuro kombainui. Žinoma, dar prisideda ir PVM, nes įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. „Auridana“ kiekvienais metais į biudžetą sumoka dešimtimis tūkstančių eurų šio mokesčio ir yra viena tarp daugiausiai sumokančiųjų mokesčių rajono įmonių“, – pažymėjo A.Gaidžiūnas.

Gelbėjo kitus

Gintautas Vičas, geriau žinomas kaip Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybų ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas, ūkininkauja 100 hektarų ūkyje. Tiesa, ne pats vienas – jam padeda pusbrolis. G.Vičas turi pagrindo džiaugtis, tad į dangų žiūrėdamas šiemet nebekrūpčios.

„Pabaigiau. Paskutinius hektarus nukuliau praeitos savaitės pabaigoje. Derlius šiemet geresnis nei pernai, nors žinoma, galėjo būti ir dar geriau. Kaitra maždaug atėmė pusantros tonos kviečių nuo hektaro, o miežių – gal po toną. Bet vasariniams kviečiams bus prastai – sausra jiems pakenkė. Kaimynystėje ūkininkaujantis mėsinius galvijus auginantis ūkininkas savo vasarinius kviečius nuganė – tokie prasti, kad pigiau taip nuganyti nei samdyti kombainą už 100 eurų hektaro nukulimui. Mano manymu, jei iš hektaro trijų tonų nekuli, tai net neapsimoka vargti. Mes buvome pasėję kviečius, rapsą, miežius. Turėjome ir žirnių, bet su šitais vargo buvo – puolė parazitai. Praktiškai nebuvo ankšties, kad nerastum joje kirmėlės. Atrodo, ir purškėme, ir rūpinomės, bet gal ne tinkamu laiku. Nežinau, ką ne taip padarėme, bet pagalvoju, tai kaip turėjo juos auginti ekologiniai ūkiai be jokios chemijos? Gal karščiai įtakojo…“, – svarstė G.Vičas. Grūdų kainomis jis jaučiasi patenkintas.

„Geros šiemet kainos. Kviečiai – apie du šimtus eurų už toną, rapsas – penki šimtai. Pernai buvo kažkur 370 eurų už kviečių toną. Aš savo derlių Šeduvos „Agromaxx“ pardaviau. Turėjau šiek tiek sudaręs iš anksto fiksuotos kainos sutarčių, tad kartais kyla minčių, ar ne geriau mokėti baudą supirkėjams ir parduoti sezoninėmis kainomis, ar vis tik fiksuotomis. Ypač kalbant apie rapsą“, – neatmetė G.Vičas.

Nemalonių incidentų G.Vičo ūkyje išvengta, bet teko gelbėti kitus. „Šeštadienį talkinau kaimynams, kuriems įmonė javų lauką kūlė. Pastebėjome dūmus iš po kombaino apačios. Staigiai sureagavome. Išdegė tik kelis kvadratiniai metrai ir nieko baisaus neatsitiko, nors strioko tikrai įvarė ne tik ūkininkui, bet ir kombaino savininkui“, – prisiminė G.Vičas.

Šv. Florijono pagalbos reikia nedaug

Nors vasariška kaitra iškamavo pasėlius ir gerokai sumažino derlių, tačiau rajono ūkininkų nekamuoja gaisrai. Nors kaimyniniai rajonai – Raseiniai ir Pakruojis kenčia nuo ugnies padarytos žalos, Radviliškyje skaudžių nelaimių išvengta. 

„Iki rugpjūčio pirmos dienos rajone gaisrai javapjūtės metu kol kas buvo tik vienetiniai. Prieš kurį laiką prie Aukštelkų kaime sudegė 6 hektarai kviečių. Iki šiol tai didžiausias ugnies padarytas nuostolis rajono žemdirbiams. Pavyko išsiaiškinti, kad ugnis kilo nuo kombaino šiam atsitrenkus į akmenį ir įskėlus ugnį. Dar buvo nedidelis gaisras Sidabravo apylinkėse, kur degė ražienos, bet ten greitai susitvarkė. Džiugu, kad ūkininkai nenukenčia nuo gaisrų. Visai neseniai važiavome į Pakruojo rajoną padėti gesinti nemažą gaisrą, kuris naikino pasėlių lauką“, – teigė Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos Radviliškio skyriaus atstovas Donatas Stakvilevičius.

0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments