Teismas nusprendė, kad Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė nepažeidė įstatymų atleisdamas Mindaugą Pauliuką iš Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo pareigų.
Kad buvęs Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) direktorius Mindaugas Pauliukas kažkam Sveikatos apsaugos ministerijoje tapo rakštimi minkštojoje, tapo daugiau nei akivaizdu šiandieniniame teismo posėdyje. Neteisėto atleidimo iš darbo bylą nagrinėjantis teisėjas Romualdas Gylys liudyti pakvietė Neringą Lipskienę, ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniąją patarėją. Ji buvo viena komisijos narė ir kartu su kitais tyrė gautą anoniminį skundą, kuris ir tapo tuo akmeniu, nuskandinusiu ministrės Marijos Jakubauskienės pasitikėjimą buvusiu direktoriumi.
Nuotoliniu būdu liudijusi valdininkė neslėpė, kad anonimas skundė ligoninės vadovą ministerijai kuo tik galėjo. O jau komisijos darbas esą buvo tirti ir ištirti visus skunde išdėstytus kaltinimus. Nors liudytoja save pristatė kaip labai gerai susipažinusia su sveikatos apsaugos sistema, tačiau bylą nagrinėjantis Temidės tarnas tiksliais klausimais taip “čaižė” biurokratę, kad jos pateikti atsakymai turėjo ne vienam klausytojui sukelti abejonių dėl tikrosios jos kompetencijos. Nelabai jai pagalbos ranką galėjo ištiesti ministerijos pasamdytas advokatas Vilius Mačiulaitis, kurio iniciatyva ir buvo iškviesta liudyti N.Lipskienė.
Liudytoja teismui nurodė, kad skundui pasiekus ministeriją, buvo nedelsiant sudaryta kelių asmenų komisija ir pradėtas labai plataus masto tyrimas. Kodėl liudyti iškviesta ne komisijos pirmininkė Eglė Tamošiūnienė, kuri rengė komisijos išvadą dėl nuobaudos skyrimo M.Pauliukui už padarytus pažeidimus, o paprasta narė, lieka mįslinga. Tačiau N.Lipskienės liudijimas, ko gero, atliko meškos paslaugą ministerijai, nes jos paaiškinimai įnešė dar daugiau painiavos ir taip komplikuotoje RŠL buvusio direktoriaus atleidimo istorijoje. Ji nurodė, kad dėl ligoninės veiksmų ministerijoje gauti net 88 raštai ir 22 telefoniniai skambučiai. Tačiau teisėjui pradėjus aiškintis, ar tai buvę skundai, ar paprasti kreipimaisi, nes nebuvo nurodyta skundų turinys, N.Lipskienė atsakė, kad “tai nėra padėkos medikams už gerą darbą”, ir “didžioji dalis skundų pasitvirtino.” Bet bylą nagrinėjančiam R.Gyliui kilo klausimas dėl skundų apimties ir ar kitos ligoninės, kaip Santarų klinikos, negauna skundų. Bet vyresnioji patarėja bandė išsisukti sakydama, kad tai nebuvo lyginimas su kitomis ministerijai pavaldžiomis įstaigomis. Kaip ir nuostolingai veikiančių sveikatos įstaigų Lietuvoje yra ne viena RŠL, o keletas kitų, tačiau liudytoja stengėsi atsiriboti nuo faktinės informacijos.
Be to, anot liudijusios Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyresniosios patarėjos, komisija tyrė labai daug skunde nurodytų aplinkybių, tačiau dėl Darbo kodekse numatytų terminų skundams tirti, jie nespėjo pilnai ir tinkamai atlikti tyrimo. Todėl kai kuriuos pažeidimus, pasak pačios liudytojos, komisija įtraukė į išvadą dėl nuobaudos skyrimo, o “grietinėlę”, tai yra kitus valdininkų manymu padarytus negerumus, paliko vėlesniam laikui. Kaip teisme nurodė N.Lipskienė, buvo gautas ir antrasis anoniminis skundas. Be to, ji pati parengė antrąjį raštą, kurį valdininkė kažkodėl vadino “BR”. Klerkų slengas tapo sunkiai įkandamas ne tik teisėjui, bet ir kitiems posėdžio dalyviams. Vėliau paaiškėjo, kad jau po komisijos darbo pabaigos pačios liudininkės suraitytas mistinis raštas “BR” ir buvo pagrindas ministrei įpareigoti ministerijos kanclerį Evaldą Raistenskį dalininkų susirinkime balsuoti už M.Pauliuko atleidimą pažeminus sveikatos sistemos vardą.
Pagrindinės anonimo suraitytame skunde nurodytos šios problemos – vadovas proteguoja akušerinį skyrių, taip pat neskiria tinkamo dėmesio maisto ruošimo padaliniui, siekia išsaugoti pastatą (Palangoje esantis pastatas – red.), įdarbino savo patarėjais žmones, kuriuos direktorius perleido per savo filtrą ir tie darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. N.Lipskienė atskleidė, kad atlikdama tyrimą į ligoninę nevažiavo, o telefonu bendravo su anoniminio skundo autoriais! Kurie, esą, net patvirtino dalį kaltinimų. Atrodo, kad tyrimų skyriaus tikslas ištirti, ar mesti kaltinimai pagrįsti, tačiau panašu, kad raganų medžioklė jau buvo prasidėjusi, beliko rasti atpirkimo ožį. Žinoma, liudytoja neįvardino tų asmenų pavardžių posėdžio metu, tačiau darėsi aišku, kad sąmoksle nuversti direktorių dalyvavo vienas aukščiausių pareigų įstaigoje einančių asmenų.
Gindama savo poziciją, Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja tikino, kad M.Pauliukas nesugebėjo spręsti įstaigos problemų, tai yra, ligoninės direktorius drįso kreiptis į ministeriją dėl didesnio finansavimo. Daugiau pinigų prašyta ne kokiems statybos objektams, o trūkstamiems gydytojams įdarbinti, tačiau tokį bendradarbiavimą ministerijos klerkai prilygino kone ubagavimui ir visišką nenorą spręsti problemas rodant pačiam lyderystę. Bet prieš tai N.Lipskienė sakė: “kad M.Pauliukas yra geras vadovas, puikus specialistas, ir kitomis aplinkybėmis būtų toli ėjęs.” Ji tikino teismą, kad M.Pauliukas į sudėtingą įstaigą atėjo sudėtingu metu, bet viena priežasčių, kodėl atleistas jis, vyraujantis blogas mikroklimatas. Teisėjas R.Gylys paprašė patikslinti, kaip buvo nustatytas blogas įstaigos mikroklimatas, liudytoja nurodė, kad nebuvo remtasi jokių psichologų darytu tyrimu. Ji taip pat nesugebėjo atsakyti, kokius konkrečiai smurto atvejus toleravo atleistasis direktorius. Tiesa, liudytoja nurodė esą galinti rasti šią informaciją tarp teismui pateiktų 10 tomų sudarančių dokumentų, jei gautų dešimt minučių pertrauką, tačiau teisėjui ši mintis nelabai patiko. Kaip ir nesutiko su N.Lipskienės pasiūlymu “pasirūpinti” dokumentu jau po posėdžio. “Jums po posėdžio niekuo nereikės rūpintis, Jūsų pareiga liudyti, kas Jums buvo žinoma apie bylos aplinkybes”, – atvėsino N.Lipskienę teisėjas R.Gylys.
Posėdžiui metu buvęs direktorius M.Pauliukas liudytojai uždavė klausimą apie N.Lipskienės skambutį administracijai: “kieno pavedimu skambinote į ligoninės administraciją ir sakėte: “kokius čia dokumentus siunčiate – kaip mes tą direktorių nuimsime?” Šis klausimas gerokai šokiravo liudytoją – po trumpos tylos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja iš pradžių nedrąsiai sakė, kad nežino, apie ką atleistasis vadovas šneka. Vėliau perėjo į puolimą kategoriškai paneigdama tokio skambučio faktą.
Kitas posėdis balandžio 28-ąją dieną, nors teisėjas jau šiandien buvo pasiruošęs išklausyti baigiamąsias kalbas. Bet advokatai nebuvo pasirengę, tad paskutiniųjų argumentų išsakymas nusikėlė vėliau.
Žurnalistas Marius Aleksiūnas.
About The Author
