Miestelis ant durpyno – beišnykstantiems Tyruliams 70 metų

0
297
Miestelio centrinė aikštė, kurioje pasodinti keturi ąžuolai. Kiekvieną atvykusį, kurių būna labai reta, dabar pasitinka šis užrašas, kad prieš 70 metų buvo įkurtas Tyrulių miestelis. Nuotraukos iš socialinės erdvės, publikuotų bibliotekos, seniūnijos ir kitų.

XIX a. šioje vietoje egzistavęs kaimas buvo minimas kaip vienas Šiaulių apskrities Šiaulių valsčiaus kaimų. Po II pasaulinio karo pradėjus eksploatuoti Didžiojo Tyrulio durpyną, 1953 metais buvo įkurta miesto tipo gyvenvietė. O 1958 metais Tyruliams buvo suteiktas miesto statutas – tuo metu vien pačiuose Tyruliuose gyveno arti vieno tūkstančio žmonių. Dabar anot seniūnijos viešai pateiktos informacijos, gyvenvietėje gyvena du šimtai su trupučiu gyventojų, o visoje seniūnijoje – virš 650 žmonių.

Pagrindinis miestelio žmonių darbdavys iki pat Nepriklausomybės buvo šalia veikiantis nemažas durpynas. Jame darbuodavosi po kelis šimtus žmonių, todėl Tyruliuose buvo įsteigta ne tik mokykla, bet ir vaikų darželis, buitinių paslaugų kombinatas, pirtis, net veikė miestelio ligoninė. Iš viso to šiuo metu likęs tik medicinos punktas, į kurį vos kartą per savaitę atvyksta šeimos gydytojas. Tiesa, buvusios mokyklos bendrabutyje neseniai įsikūrė privatūs senelių globos namai, kuriame darbuojasi keletas miestelio gyventojų. Šalia vis dar veikia durpynas „Didysis Tyrulis“, bet jame dirba iki 20 vietos žmonių. Miestelyje vis dar veikia viešosios bibliotekos filialas, taip pat kultūros namai, kurių specialistai neseniai prijungti prie Radviliškio miesto kultūros centro.

Vienintelis išliekantis traukos centras turistams yra prie pat miestelio esanti Tyrulių pelkė. Čia planuojama investuoti nemažas lėšas siekiant pritraukti lankytojų. Svarstoma įrengti pažintinį taką, kad žmonės galėtų susipažinti su Tyrulių pelkėje gyvenančiais paukščiais ir gyvūnais ir artimiau pažinti šios žemapelkės flora. Beje, ši pelkė yra didžiausias išeksploatuotas pelkinis kompleksas. Nemažai išgautų durpių buvo vežamos ir į netoliese veikusią Rėkyvos katilinę, kuri degindavo durpes šilumai ir karštam vandeniui gauti.

Kadaise klestėjusio Tyrulių statusą 2003 metų balandį pakeitė LR Vyriausybė savo nutarimu – atimtas miesto statusas ir suteiktas vadinti Tyrulių miestelio statusas. To prašė Radviliškio rajono savivaldybės Taryba, kuri 2003 metais rajono meru pirmą kartą išsirinko Antaną Čepononį. Jis savivaldybei su pertraukomis vadovavo iki 2020 metų pabaigos, kai buvo išrinktas į Seimą.

Per jo vadovavimui Radviliškio rajonui laikotarpį, nuo 2001 metų Tyrulių gyventojų skaičius nuo 412 krito iki 207 2021 metais. Būtent dabartinis Seimo narys sėdėjo priekyje per miestelio gimtadienio šventę ir linkėjo miestelio žmonėms savitarpio meilės nė žodeliu neužsimindamas apie galimybę gauti gerai apmokamą darbą.

Dabartinė miestelio galva keliolika metų seniūno pareigas einantis pernai 60-mečio jubiliejų atšventęs Rimantas Liukumas. Radijo inžinieriaus specialybę turintis valdininkas suorganizavo miestelio gimtadienio šventę, į kurią atvyko ne tik svečiai iš Seimo, bet ir dabartinis rajono meras Kazimieras Račkauskis su pavaduotoja Jurgita Sidariene.

Dabar Tyruliai yra geriausias pavyzdys to, kaip nyksta Lietuvos regionuose ne tik kaimai, bet ir miesteliai. Tai nykstančios Lietuvos, kaip tai aprašė žurnalistė Birutė Dovidonytė savo straipsnyje, likimas. „Čia, Tyruliuose, beliko tik pensininkai, invalidai ir pijokai“, – taip korespondentei prieš keletą metų sakė vietos gyventoja. Nuo to laiko Tyruliuose beveik niekas nepasikeitė, išskyrus gyventojų skaičių. Žinoma, į mažesnę pusę. Taip pat iki miestelio buvo išasfaltuotas kelias Šilėnai-Sidariai atkarpoje.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia