Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, šiandien lankydamasis Šiauliuose, išsakė optimistišką vertinimą apie miesto ekonominę plėtrą ir savivaldybės iniciatyvas. Tačiau ar tikrai Šiaulių savivaldybė gali būti laikoma efektyvumo ir proveržio pavyzdžiu? Giliau panagrinėjus situaciją, iškyla daug neišspręstų klausimų ir abejonių dėl realių savivaldybės veiksmų bei strategijos.
Investicijų vilionės ar stagnacija?
Susitikimo metu pristatyti ekonominiai rodikliai ir investicijų pritraukimo politika nupiešė gražų miesto plėtros paveikslą. Tačiau realybėje investicijos į Šiaulių pramonės parką ir Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) juda lėčiau nei tikėtasi. Nepaisant optimistinių pareiškimų apie pritrauktas lėšas ir mokesčių lengvatas, faktinė investuotojų situacija rodo, kad Šiauliai vis dar atsilieka nuo Kauno ir Klaipėdos LEZ.
Remiantis 2023 metų laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) stebėsenos ataskaita, Kauno LEZ 2022 metais veikė 47 įmonės, o Klaipėdos LEZ – 38 įmonės. Tuo tarpu Šiaulių LEZ veikiančių įmonių skaičius buvo mažesnis, tačiau tikslus skaičius ataskaitoje nenurodytas. Be to, 2022 metais LEZ įmonės bendrai investavo 249 mln. eurų, tačiau didžioji dalis šių investicijų buvo nukreipta į Kauno ir Klaipėdos zonas.
Šie duomenys rodo, kad Šiaulių LEZ pritraukia mažiau investicijų ir turi mažiau veikiančių įmonių, palyginti su Kauno ir Klaipėdos LEZ. Tai patvirtina teiginį, kad Šiauliai vis dar atsilieka nuo šių miestų laisvųjų ekonominių zonų plėtros ir investicijų pritraukimo srityje.
Ministro Luko Savicko klausimas apie investuotojų apsisprendimą tarp Šiaulių LEZ ir pramonės parko pabrėžia esminę problemą – konkurencingumo stoką. Savivaldybė džiaugiasi grąžintais 80 ha LEZ teritorijos, bet ar turi realų planą, kaip ją paversti patrauklia investuotojams?
Demografinė krizė: gyventojų skaičius – tik statistika?
Administracijos atstovai teigia, kad Šiauliai sugeba auginti gyventojų skaičių, tačiau oficiali statistika, panašu, rodo tendenciją. Nors miesto populiacija stabilizavosi, ilgalaikės migracijos tendencijos verčia abejoti, ar Šiauliai išties tampa traukos centru. Didžiausia problema – jaunimo ir aukštos kvalifikacijos specialistų emigracija į didesnius miestus ar užsienį. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2024 m. pradžioje Šiauliuose gyveno 118 907 nuolatiniai gyventojai. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius miesto gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 30%.
Ši tendencija ypač ryški tarp jaunimo ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 30% aukštąjį mokslą baigusių jaunuolių nusprendžia išvykti į užsienį. Tai kelia nerimą dėl miesto ateities, nes tokia tendencija gali prisidėti prie gyventojų skaičiaus mažėjimo, darbo jėgos trūkumo ir ekonominio nuosmukio.
Infrastruktūros iššūkiai
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis išskyrė papildomų elektros galių atvedimo į LEZ projektą kaip vieną pagrindinių prioritetų. Vis dėlto tokie esminiai infrastruktūros klausimai turėjo būti sprendžiami dar prieš siūlant teritorijas investuotojams. Investicijų pritraukimo strategija negali būti grįsta tik pažadais – reikalinga reali veikianti infrastruktūra, kurios trūkumas kol kas stabdo plėtrą.
Be to, ministro Luko Savicko išsakytas pasiūlymas dėl gynybos pramonės investicijų prie oro uosto skamba perspektyviai, tačiau ar Šiaulių savivaldybė turi konkretų veiksmų planą šiai idėjai įgyvendinti? Kol kas šis aspektas lieka tik svarstymų lygmenyje.
„Mažiau kalbų – daugiau darbų“ ar tiesiog skambios frazės?
Ministro pagyros apie veiklos efektyvumą gali būti suprantamos kaip diplomatinis mandagumas, tačiau realybėje Šiaulių savivaldybė vis dar susiduria su rimtais iššūkiais: lėta investicijų pritraukimo dinamika, neefektyvus infrastruktūros plėtojimas, demografiniai iššūkiai. Jei miesto valdžia nori įrodyti, kad laikosi šūkio „mažiau kalbų – daugiau darbų“, metas pereiti nuo optimistinių pranešimų prie realių veiksmų, kurie duotų apčiuopiamų rezultatų miesto ekonomikai ir gyventojams.
Lina Jonauskytė