Vos tik valdžią perėmę vietos socdemai pradėjo rokiruotes. Pradžioje atsikratė pačiais nereikalingiausiais, tiksliau, netinkamiausiais, o tada atidarė kelią tarsi magistralę, nes į postus pradėjo kišti savus, net ir abejotinos reputacijos. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia – užtenka pažvelgti į „Radviliškio šilumą“. Ši savivaldybės įmonė buvo konservatorių “žąsis, dedanti auksinius kiaušinius”. Nenuostabu, kad ją užgrobti užsimanė socdemai.
Praėjusios savaitės pabaigoje suorganizuotas konkursas, panašu, buvo daugiau dėl akių, o ne siekis iš kelių kandidatų išsirinkti patį kompetentingiausią. Niekas nenustebo sužinojęs, kad konkursą šios įmonės vadovo pareigoms užimti laimėjo socdemas Raimundas Grigalaitis. Didžiajai rajono žmonių daliai nežinomas R. Grigalaitis, pasirodo, yra spalvinga asmenybė. Vyras nurodo mėgstantis medžioklę, bet kad taip smarkiai, jog susipyktų su Temide, pagalvotų retas. Visgi, pernai su Kazimiero Račkausko rinkiminiu sąrašu į Tarybą bandęs patekti medžiotojas buvo nuteistas už tai, kad tyčia nušovė du kito medžiotojo šunis. 2015 metų balandžio antrąją tuometinis Radviliškio rajono apylinkės teismas jam už tokį tyčinį nusikaltimą skyrė nemažą baudą. Reikia pažymėti, kad teistumas R. Grigalaičiui išnyko 2018 metų rugpjūtį.
Nors ši informacija atsispindės STT pažymoje apie kandidatą, pats savivaldybės meras, kuriam bus tiesiogiai pavaldus R. Grigalaitis, privalėjo žinoti apie šią praeities dėmę. Teistumą R. Grigalaitis nurodė kandidatuodamas socdemų sąraše 2023 metų savivaldos rinkimuose. Tik nuo rajono vadovo ir vietos skyriaus pirmininko K. Račkausko valios priklausys, ar jis bus įdarbintas direktoriumi. Visa tai pagal scenarijų atkartoja kelerių metų senumo istoriją, kai tuomet rajoną valdę konservatoriai nusispjovė į E. Moncausko praeityje padarytus nusikaltimus ir paskyrė jį Radviliškio miesto seniūnu.
Beje, laimėtojo patirtis šilumos ūkyje, ko gero, yra tik tokia, kiek būtina malkomis sušildyti gyvenamąjį namą. Nors savo biografijoje R. Grigalaitis nurodo 1988 metais baigęs Žemės ūkio akademiją, kur įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Vos po ketverių metų, anot paties buvusio kandidato į Tarybą, jis pradėjo vadovauti Aukštelku žemės ūkio bendrovei. Jos pirmininku išbuvo iki 2003 metų. Tada pradėjo darbuotis draudimo srityje – vadovauti Lietuvos draudimo regioninio skyriaus vedėju. Ar tai tikrai tokios pareigos, kurios padeda gilinti žinias inžinerijoje, tuo labiau šilumos ūkyje, klausimas retorinis. Tačiau tokio sau neužduos socdemai, kurie, be jokio sąžinės graužimo, perima konservatorių pačius blogiausius valdymo metodus ir pritaiko juos sau.
Su būsimuoju įmonės vadovu susisiekti dėl komentaro nepavyko. Jei tik jis pateiks komentarą, būtinai paviešinsime.
Vadas su patirtim zodziu vadovaus