Po Rokonių dangum – naujas brangakmenis

0
354
Rokonių kaime ūkininko K.Masilionio pastangomis iškilo bažnyčia.

Lygumų be kalnelio ar daubos kaimas Rokoniai – vienas seniausių ir labiausiai nutolusių nuo buvusio Šeduvos valsčiaus, besidriekiantis 15 kilometrų į pietryčius atstumu nuo Šeduvos. Nusenęs kaimas pastaraisiais metais ūkininko Kazimiero Masilionio dėka išgyvena tikrą atgimimą  – čia apsigyveno ne viena jauna šeima, išdygo nauja autobusų stotelė, aukštas geležinis kryžius, o netrukus parapijiečiams duris turėtų atverti ir asmeninėmis lėšomis pastatyta Rokonių kaimo bažnyčia.

Filmų herojus

Statybos – vienas iš ūkininko Kazimiero pašaukimų. 2000 metais ūkininkas sugebėjo pasistatyti ne tik gražius namus, bet ir visiems kaimo gyventojams – autobusų stotelę, o toje vietoje, kur neatlaikęs metų naštos nugriuvo simbolinis kaimo pasididžiavimas – kryžius, pasirūpino pastatyti naują, geležinį. Šio žmogaus, atrodo, yra visur. Kazimieras – aktyvus gretimo Butėnų kaimo bendruomenės narys, armonikierius, be kurio neapsieina ir Šeduvos saviveiklininkai. Ne kartą su šeduviečiais griežė labai populiarioje TV laidoje „Duokim garo“.

Žmonės vertina ūkininko indėlį, tad nenuostabu, kad jo gyvenimiška veikla patraukia ir žinomų šalies režisierių dėmesį. Apie Kazimiero pastatytus namus, gyvenimo idėjas ir negandas kino režisierius Aleksandras Digimas sukūrė du filmus: „Buvo namas ir…“, kitą – „Nevagiu ir nespekuliuoju“.

Kazimieras augo daugiavaikėje šeimoje, kurioje dažnai tėvai neišgalėdavo ką ant stalo padėti. „Net ir labiausiai skursdami niekada nepraradome tikėjimo. Visada laikiausi įsitikinimo, kad 10 procentų pelno reikia atiduoti bažnyčiai arba geriems žmonėms. Nemažai ūkininkavome, daug žemės turėjome, mes kaip šeima, skyrėme savo 10 procentų ir išėjo bažnyčia“, – apie tai, kaip kilo mintis pastatyti Rokonių bažnyčią, pasakoja jos fundatorius.

Ypatingos vertės reliktinės vertybės

Kryžiaus stotys, sietynas, skulptūros ar klausykla – ypatingos vertės, mat beveik visas relikvijas  Kazimieras parsigabeno iš Lenkijos. „Dėl relikvijų vykau į Katovicus, Lenkiją, kur vienintelį kartą metuose yra rengiama europinė paroda. Joje eksponuojamos bažnyčios relikvijos“, – pasakojo Kazimieras.

Priekiniame bažnyčios fasade imituojamas portikas su keturiomis apskrito skerspjūvio kolonomis. Trikampiame frontone paruoštas stačiakampis plotas eksponuoti religiniam plakatui. Šventoriaus kampe įkurdinta mūrinė varpinė.

Bažnyčia bus pasirengusi priimti gausų tikinčiųjų būrį vienu metu – joje įrengta net šimtas sėdimų vietų. Joje turėtų skambėti ir vargonų muzika – virš pagrindinio įėjimo įrengtas vargonų choras. Pagrindinėje erdvėje ir zakristijoje pastatyti kietmedžio baldai (suolai, klausykla). „Šios klausyklos net kunigai pavydi“, – dvasininkų pirmą reakciją prisiminė Kazimieras.

Interjeras papuoštas Tryškių tautodailininko Prano Dužinsko ąžuolinėmis šventųjų skulptūromis. Viena jų vaizduoja Šv. Kazimierą – dangiškąjį Lietuvos globėją. Varpinėje pakabintas lenkų firmos 2017 metais nulietas varpas su fundatoriaus vardu ir Vyčiu.

„Tai buvo asmeninės kūryba – jokių architektų įsikišimo, be jokių rinkliavų ir paskolų. Tik vieną vienintelį paveikslą draugas nutapė. Kiek man yra žinoma, Lietuvoje tik vienas toks durnius esu, kuris turi nuosavą bažnyčią“, – juokauja Kazimieras. Liepos pradžioje šioje bažnyčioje su žygeiviais lankęsis Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas Vytautas Simelis šią bažnyčią vadino „šiuolaikinės architektūros statiniu“. Šiuo metu Rokonių bažnyčia vis dar juntamas medžio kvapas.

Dešimtmečio statybos

„Kiek man yra žinoma, Lietuvoje tik vienas toks durnius esu, kuris turi nuosavą bažnyčią“, - juokauja Rokonių bažnyčios fundatorius K.Masilionis.
„Kiek man yra žinoma, Lietuvoje tik vienas toks durnius esu, kuris turi nuosavą bažnyčią“, – juokauja Rokonių bažnyčios fundatorius K.Masilionis.

Rokonių bažnyčia buvo statoma apie dešimtmetį. 2019 m. balandžio–gegužės mėn. buvo numatyti baigiamieji įrengimo darbai, statinio įteisinimas, bet dėl biurokratinių kliūčių Kazimierui to nepavyko padaryti. „Tam sutrukdė valdžioje esantys stribų vaikai, kurie atrodė nusiteikę prieš pačią bažnyčią“, – apie savo patirtį atsiliepia bažnyčios fundatorius.

Vietiniai gyventojai neabejoja, kad naujoji bažnyčia masins visus tikinčiuosius, jaunavedžius ir piligrimus. Bažnyčia žmonėms bus atidaryta jau artimiausiu metu.

„Kol kas ji dar nešventinta, tad žegnotis nebūtina. Jei ne visos koronos, ji jau būtų pašventinta. Vyskupas (Eugenijus Bartulis – aut. past.) sakė, kad iškilmių nereikia. Mano nuomonė buvo kitokia, nes norisi, kad giminės, kiti artimieji turėtų šventę. Juk ne šiaip sau ir dėl lėktuvų pilotų namų skubėjau – vien ten septyniasdešimt nakvynės vietų“, – apie naują savo statinį atsiliepė Kazimieras. Jo skaičiavimais, bažnyčios statybos atsiėjo daugiau kaip milijoną litų, nes statybos prasidėjo dar iki euro įvedimo. Bet sąmata, anot ūkininko Kazimiero, galėjo būti ir dar didesnė.

„Nebuvo samdyta jokių statybinių įmonių, viskas pačių jėgomis. Į statybas įsitraukė tiek pažįstami, tiek draugai, o ekskavatoriumi žemes kasiau pats“, – neslepia Kazimieras. Apie oficialų bažnyčios atidarymą ūkininkas žada gyventojams pranešti iš anksto vietinėse informavimo priemonėse. Šiaulių vyskupija Rokonių bažnyčiai žada suteikti Kazimiero vardą.

„To nori pats vyskupas. Nematau priežasties jam prieštarauti“, – sako ūkininkas. Kas bus paskirtas naujos parapijos klebonu, dar nėra žinoma – dėl to turi apsispręsti Šiaulių vyskupas E.Bartulis.

 

Interjeras papuoštas Tryškių tautodailininko Prano Dužinsko ąžuolinėmis šventųjų skulptūromis. Viena jų vaizduoja Šv. Kazimierą – dangiškąjį Lietuvos globėją.
Interjeras papuoštas Tryškių tautodailininko Prano Dužinsko ąžuolinėmis šventųjų skulptūromis. Viena jų vaizduoja Šv. Kazimierą – dangiškąjį Lietuvos globėją.

Asta VOLKOVAITĖ, visuomenesbalsas@gmail.com

Autorės nuotr.

Palikti komentarą

avatar