Kazimieras Masilionis įsteigė prizą penkiems savaitraščio prenumeratoriams – skrydį lėktuvu virš Radviliškio krašto. Todėl jau trys laikraščio skaitytojai, metams užsiprenumeravę „Visuomenės balsą“, skrisdami virš nuostabaus kraštovaizdžio galėjo patirti nepakartojamas džiaugsmo akimirkas. Marijaną, Daivą ir Juozapą privačiu savo lėktuvu skraidino oreivis iš Rokonių kaimo Kazimieras Masilionis. Moterys skrido pirmą kartą, o Juozapas sakė, kad yra į orą skridęs AN-2, geriau žinomą „kukuruzniko“ pavadinimu. Nenuostabu, kad niekada neskridusios bijojo labiau nei Juozapas, tačiau po skrydžio moterys neslėpė patyrusios gerų emocijų pliūpsnį.
Įspūdinga
Pirmoji į dangų su Kazimieru kilo jauniausioji iš visos trijulės. Pilotas Marijanai paaiškino taisykles, prisegė saugos diržais, raportavęs aviacijos centrui apie skrydį, pakilo į orą. Savaitraščio prenumeratorė neslėpė susižavėjimo nuostabiu peizažu, kuris atsivėrė iš viršaus. Burbiškio dvaras, Šeduva ir Sidabravas – šių miestų panorama iš paukščio skrydži gėrėjosi ne tik Marijana, bet ir Daiva su Juozapu.
„Bijojau, labai bijojau. Net ir skrisdama bijojau, bet kokie laukai, viskas taip gražu. O daiktai tokie mažyčiai. Skrendi ir atrodo, kad labai lėtai. Matosi kiekvienas akmenėlis. O dvaro gražumas! Pasakiška. Skridau pirmą kartą ir labai patiko“, – savo įspūdžius po skrydžio pasakojo Marijana.
Bijojau, bet labai patiko
Penkių vaikų mama Daiva prieš skrydį labai jaudinosi. Iki pat paskutinės minutės nežinojo, ar skris pati, ar leis skristi vienam savo sūnų. Tačiau visgi nusprendė ryžtis naujai patirčiai ir po Marijanos į lėktuvo keleivio vietą sėdosi pati. Oreivis Kazimieras prieš pakildamas pakartojo instruktažą, tad netrukus danguje atsidūrė ir Daiva.
„Kai sužinojau apie laimėjimą, vis galvojau, ar išdrįsiu. Norėti norėjau, bet ir bijojau. Kai man paskambino, kad šiandien nori mane paskraidinti, buvau užsiėmusi augalais. Juos reikėjo sodinti šiltnamiui. Bet darbus atidėjau į šalį ir atvažiavau iki Rokonių. Visą kelionę galvojau, ar skristi, bet kai įsėdau į lėktuvą, baimė kažkaip išnyko. Tas vaizdas, kurį išvyda pakilusi į orą labai patiko. Laukai ir miškai. O Arimaičių ežeras toks mažas. Kai Kazimieras pasakė, kad ten ežeras – aš netikėjau, nes atrodė pernelyg mažas, kad tai galėtų būtent jis. Skrendant pilotas net rodė į Panevėžį. Jausmas nerealus – vis tik skridau pirmą sykį“, – savo džiaugsmu dalinosi prenumeratorė.
Sauskelnių neprireikė
Gerokai vyresnis Juozapas yra juokavęs, kad jei jam teks skristi, tai užsidės sauskelnes. Tačiau, kaip juokauja Kutiškių kaimo gyventojas, jų neprireikė. „Esu skridęs „kukuruzniku“. Aišku, šitas mažesnis lėktuvas. Skrendant pabandė pilotas „pašposyti“. Pasiūlė net pavairuoti, bet ką aš ten vairuosiu. Net nedrįsau. Vienu metu man taip arti pasirodė elektros laidai, kad net pagalvojau, jog Kazimieras netyčia už jų užklius ir juos nusitemps. Bet skrydis puikus. Patiko, bus ką pasakoti grįžus namo“, – savo patyrimą atpasakojo Juozapas.
Paskraidinęs lėktuvu Kazimieras pakvietė visus prie stalo, kur jie galėjo pasivaišinti ne tik elnienos konservais ir dešra, bet ir sausainiais su kava bei arbata. Taip pat sodybos šeimininkas pavaišino namų gamybos alumi. Pabaigoje ūkininkas aprodė savo ūkį ir svečius įleido į savo lėšomis pastatytą Rokonių bažnyčią. Ekskursija fundatoriaus sodyboje ir skrydis lauks dar dviejų prenumeratorių.
Marius ALEKSIŪNAS
