Šiaulių apygardos prokuratūra šiandien praneša apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame buvusi kandidatė į Seimą Irma Gajauskaitė įtariama neapykantos kurstymu tautiniu pagrindu. Lapkričio 10 d. socialiniame tinkle „Facebook“ jos vardu sukurtoje paskyroje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kurio turinys įvertintas kaip turintis nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, kuri numato atsakomybę už tokią veiką – nuo baudos iki laisvės atėmimo iki trejų metų.
Šiuo metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vykdo tyrimą ir ruošiasi spręsti kardomosios priemonės parinkimo klausimą. Prokuratūra pažymi, kad sulaikymas buvo vykdomas remiantis Baudžiamojo proceso kodeksu, kuris numato tokias priemones, siekiant užtikrinti tyrimo sklandumą bei galimo įtariamojo veiksmų kontrolę.
Nepaisant šios informacijos, viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl policijos veiksmų proporcingumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo sulaikytas už viešai išsakytas mintis, nors ir netinkamas. Apie tai, kaip taikomas laikinasis sulaikymas, viešai pasisakė Mykolo Romerio universiteto profesorius R. Jurka. Jis paaiškino, kad teisėsauga gali sulaikyti asmenį, jei yra pagrindo manyti, kad tai būtina sklandžiam tyrimo eigai. Profesorius nurodo, jog sulaikymas yra pateisinamas, kai kyla rizika, kad įtariamasis gali bandyti slėpti ar naikinti įrodymus.
„Laikinasis sulaikymas galimas netgi nepareiškus įtarimų. Įstatymas leidžia laikinai sulaikyti asmenį, kuris iškart įgyja įtariamojo statusą ir teises. Po tam tikro valandų skaičiaus turi būti pateiktas įtarimas, paaiškinantis, dėl ko asmuo sulaikytas. Toliau vyksta apklausos“, – viešai teigė R. Jurka.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad kartais sulaikymas yra vienintelis būdas užtikrinti tyrimo nešališkumą ir apsaugoti nuo galimos įtakos tyrimo eigai. Nors riaušių ar susidorojimo temos yra ypač jautrios, jo manymu, tokiais atvejais būtina įvertinti galimos grėsmės lygį bei galimą priemonių proporcingumą. Visgi profesorius pabrėžė, kad visuomenės turima informacija dažnai yra ribota, todėl teisėsaugos institucijos mato išsamesnį vaizdą ir gali priimti atitinkamus sprendimus.