„Radviliškio šiluma“ informuoja, kad šildymo kaina keisis nežymiai

0
600
Pasak įmonės direktoriaus P.Mickaičio, griežta įstatymu reglamentuota tvarka nurodo, kaip privalo būti nustatoma šilumos kaina.

„Radviliškio šilumos“ klientais yra tūkstančiai gyventojų ir šimtai įmonių. Visiems vartotojams nuolat tiekiamas karštas vanduo ir šilumos, už kurią sumokama pagal nustatytas kainas. Bet kodėl šilumos kainą reikia perskaičiuoti ir koreguoti kiekvienais metais? Pagal patvirtintą tvarką bazinė šilumos kaina nustatoma trejiems metams, tačiau kasmet būtina įvertinti visus veiksnius, kad vartotojai nepermokėtų arba šilumą gaminanti įmonė nebankrutuotų dirbdama nuostolingai. Todėl įmonės atsakingi specialistai pateikė šilumos kainos perskaičiavimo projektą Radviliškio rajono savivaldybei įvertinti ir patvirtinti. Pati šilumos kainos apskaičiavimo ir nustatymo procedūra yra pakankamai sudėtinga, nes kainai apskaičiuoti naudojama speciali metodika. Keliasdešimt lapų sudarančią metodiką patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ( toliau – VERT) 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“.

Vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymu ir minėta metodika „Radviliškio šiluma“ birželio pradžioje pateikė Radviliškio rajono savivaldybei nustatytos šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams perskaičiavimo projektą, kad būtų nustatyta šilumos kaina antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Pateikiant projektą Savivaldybės įmonė įvertino šilumos kainų nustatymo metodikos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo įtakojamus veiksnius ir pateikė tvirtinimui.

Dauguma neabejotinai žino, kad šilumos kainą sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pastoviąją apima nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto ir aptarnavimo, darbo užmokesčio, mokesčių, finansinės, rinkodaros ir kitos sąnaudos. Tuo tarpu kintamoji kainos dalis apima išlaidas kuro pirkimui, elektros energijos ir vandens sąnaudas technologinėms reikmėms, ir kitos sąnaudos, kurios būtinos šilumai pagaminti ir karštą vandenį paruošti.

Atlikus realiai patirtų išlaidų apskaičiavimą, paaiškėjo, kad per numatytą laikotarpį dėl faktinių gamtinių bei kitų sąlygų pagaminome mažiau šilumos negu planavo įmonė. Per 2020 metus realizavome 1013 MWh šilumos energijos mažiau nei buvo nustatyta bazinėje kainoje. Pagal metodiką įmonei privalu pastoviosios kainos dalies sąnaudas perskaičiuoti šiam mažesniam parduotam kiekiui. Šis perskaičiavimas parodė, kad kaina nežymiai didės, tai yra vos penkiomis šimtosiomis cento vienai kilovatvalandei (cnt/kWh).

Taip pat mažesnės šilumos gamybos apimtys įtakoja ir investicijų grąžos pokytį dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo. Tai įtakoja šilumos kainos didėjimą dėl šio veiksnio, bet tik viena šimtąja cento dalimi, tai yra didės 0,01 ct/kWh. Pastoviosios šilumos kainos dalies sąnaudos pasikeitė ir dėl naujai įgyto bei atnaujinto turto nusidėvėjimo sąnaudų pokyčio įvertinus atliktas faktines investicijas. Jos būtinos, nes užtikrina patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą bei infrastruktūros veiklą, o tai šilumos kainos dydį dar pakoreguos 0,01 ct/kWh. Be abejo, Savivaldybės įmonė privalo pagal minėtą metodiką perskaičiuoti ir investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos bei dėl naujai pradėtų eksploatuoti turto vienetų vertės ir tai sudaro 0,02 ct/kWh.

Šilumos kainą sudaro tam tikri veiksniai, kurie visai nepriklauso nuo įmonės norų ar pageidavimų. Vienas tokių veiksnių yra šilumininkų sumokami mokesčiai, nustatyti Energetikos įstatymu. Šie mokesčiai pasikeitė – nuo 2019 metų vidurio padidėjo nuo 1,1 iki 2,19 procentų. Ši suma skirta išlaikyti šilumininkus prižiūrinčias institucijas. Tad padidėjusios įmokos, nepriklausančios nuo „Radviliškio šilumos“ specialistų, kainą didina 0,02 ct/kWh. Įvertinus visus veiksnius, šilumos kainos pastovioji dalis Tarybai pritarus pasikeistų nuo 2,98 ct/kWh iki 3,09 ct/kWh (be PVM).

Skirtingai nuo pastoviosios dalies, kintamoji keičiasi vos dviem šimtosiomis cento dalimis, tai yra nuo 2,20 ct/kWh iki 2,22 ct/kWh (be PVM). Šiam pasikeitimui įtakos turėjo elektros energijos kainos bei sąnaudų padidėjimas lyginant su anksčiau nustatyta bazine kaina. Šis pokytis padidina kainą 0,01 ct/kWh bei šilumos gamybos kainos pokyčio įtaka papildomam šilumos kiekiui ir sudaro 0,01 ct/kWh.

Todėl galutinė šilumos kaina pasikeistų ir padidėtų 0,13 ct/kWh, t. y. nuo 5,05 ct/kWh iki 5,18 ct/kWh (be PVM), o tai sudarytų 2,65 procentų kainos padidėjimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo liepos 1 dienos dujų kaina didės 50 procentų, o elektros kaina – beveik 10 procentų.

Kaip tai galėtų įtakoti daugiabučiuose gyvenančiųjų vartotojų mokėjimus už šilumos energiją? Savivaldybės atstovai sako, kad jei vidutiniškai 2 kambarių butas suvartoja 700 kWh, tai mokėjimo suma šio buto gyventojams padidėtų maždaug euru per mėnesį šildymo sezono metu.

Įmonės vadovas tikina, kad kainos nedidina savo noru – atsižvelgiama į realiai patirtas sąnaudas.

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia