Rugsėjo 5-ąją policijos suvestinėse – trys pranešimai. Visi iš tos pačios vietos Radviliškyje, Vasario 16-osios gatvėje. Visi – apie vagystes. Ir visi – pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį. Skirtumas tik detalėse: kiek kartų vogta, kokia suma suskaičiuota. Tačiau esmė ta pati – kažkas ramiai, nuosekliai ir, regis, be jokio streso šlavė prekes iš vietinės parduotuvės.
Per vieną dieną – net 11 kartų, žala 693 eurai. Kitą kartą – penkios vagystės, 168 eurai nuostolių. O galiausiai – beveik trys savaitės reguliaraus „apsipirkimo be kasos“, penkios vagystės ir dar 452 eurai nuostolių. Iš viso – arti pusantro tūkstančio.
Visa tai viešai užfiksuota tik rugsėjo 5-ąją. Kodėl tylėta taip ilgai? Ar parduotuvė laukė, kol nuostoliai taps įspūdingi, kad verta kviesti policiją?
Už vagystę gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tačiau čia kalbame ne apie vieną pavienį įvykį, o apie nuoseklią schemą. Tad ar pareigūnai turės drąsos įvardyti tai tęstine veika?
Radviliškio gyventojui belieka retoriškai klausti: jei parduotuvėje, kur kiekvieną kampą stebi kameros, galima ramiai vogti kelias savaites iš eilės, tai kokios garantijos, kad saugūs mūsų sandėliukai, kiemai ar net automobiliai?
About The Author
