Gruodžio 12 dienos rytą į Respublikinės Šiaulių ligoninės Motinos ir vaiko kliniką atvyko kuršėniškė Sandra (vardas pakeisti – red.) su savo sergančiu šešiamečiu sūnumi Jonu (vardas pakeistas siekiant apsaugoti nepilnamečio tapatybę – red.). Tėvai savo atžalą atvežė konsultacijai dėl rimtų širdies sutrikimų, tačiau dar nespėjus apžiūrėti medikams atvežtąjį vaikas prarado sąmonę sveikatos įstaigos kieme. Ligonis skubiai buvo nugabentas į reanimacijos skyrių, tačiau mažamečio išgelbėti iš mirties gniaužtų gydytojams nebepavyko.
Tai liudininkų pateikta informacija, kurią patvirtinti arba paneigti Respublikinė Šiaulių ligoninė atsisako. Jos direktorius Mindaugas Pauliukas dangstosi asmens duomenų apsauga ir privačiu gyvenimu, nors Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įsitikinusi, kad šią informaciją visuomenei svarbu žinoti. Bet net kreipimasis į Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį neįtikino M.Pauliuko patvirtinti arba paneigti, kas iš tikrųjų įvyko su mažamečiu pacientu iš Kuršėnų.
Siekiant įsitikinti informacijos tikrumu apie tragišką įvykį sveikatos įstaigos atstovams buvo pateikta nemažai duomenų apie tai, bet nuo pat pradžių įstaigos atstovai atsiuntė bendro pobūdžio atsakymą apie asmens duomenų apsaugą. Vėliau buvo bandoma įsitikinti, ar toks įvykis apskritai buvo, deja, atsimušta ir vėl kaip į sieną. Į portalo žurnalisto klausimą ligoninės direktoriui “prašyčiau patvirtinti arba paneigti, kad praėjusią savaitę (paklausimas apie gruodžio 12-ąją dieną buvo išsiųstas prieš savaitę – red.) Jūsų įstaigos Motinos ir vaiko klinikoje mirė šešiametis?“, įstaigos vadovas M.Pauliukas atsakė taip: „Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu primename:
8 straipsnis. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą
2. Sveikatos priežiūros įstaigose duomenys apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo ir slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga.
3. Visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.
4. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Jeigu nurodytų asmenų nėra arba nėra galimybių su jais susisiekti taip greitai, kaip tai būtina, konfidenciali informacija gali būti teikiama vienam iš šio paciento pilnamečių brolių (seserų) arba vienam iš šio paciento pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš šio paciento senelių jų prašymu tiek, kiek būtina paciento interesams apsaugoti.”
Gavus tokį atsakymą straipsnį rengiantis žurnalistas susisiekė su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialistais. Jų buvo pasiteirauta, ar visuomenė turi teisę žinoti apie tokius tragiškus įvykius. Jūratė Kučinskaitė, tarnybos patarėja atsakė: “Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, visuomenė turi teisę žinoti, ar ligoninėje mirė vaikas. Mūsų įsitikinimu, tai tenkina viešąjį interesą, nes toks klausimas daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai juo domėtis ir būti susirūpinusi. Manome, kad tokia informacija teisėtai ir pagrįstai domina visuomenę, nes yra susijusi su gyventojų gerove, bendruomenės gyvenimu. Tai taip pat yra klausimas, dėl kurio gali pagrįstai kilti diskusijų visuomenėje, susijusių su situacijomis, apie kurias visuomenė turi interesą būti informuota.”
Deja, toks kompetentingos institucijos atsakymas neįtikino direktoriaus M.Pauliuko, kuris kaip užsikirtusi plokštelė kartojo vis tą patį: “asmens privatumas yra neliečiamas. Daugiau komentarų nebus”. Beje, nors ligoninė ir nepatvirtina bei nepaneigia informacijos apie mirusį šešiametį, medikai iš Kuršėnų kalba apie šį tragiškai pasibaigusį atvejį. Portalui pavyko išsiaiškinti, kad tai buvo antras kartas, kai šiam ligoniui prireikė Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų pagalbos. Pasirodo, kad mažasis Jonukas jau spalio mėnesį buvo paguldytas į ligoninę, kur anot gerai informuotų šaltinių, galėjo patirti infarktą. Tačiau esą gydytojai nesugebėjo to pastebėti ir kuršėniškį paleido namo. Keista aplinkybė ir tai, kad pradėjus šia istorija domėtis portalui, sujudo dalis medikų. Straipsnio autoriui tapo žinoma informacija, kad patalogą galėjo pasiekti nurodymas ieškoti ligos priežasties mažojo paciento širdyje. Deja, apie tai visuomenė gali niekada ir nesužinoti, nes ligoninės vadovybė nusprendė dangstytis asmens duomenų apsauga. Nors dangstomasi gal ne be reikalo, o su tikslu paslėpti medikų klaidą ar net nusikalstamą aplaidumą?
LŽS narys, žurnalistas Marius Aleksiūnas.
About The Author
Kas kasa lig nėra daugiau mirčių o gąsdinti ir šikti ant vadovo visi mandrus o mirčių buvo ir bus.
Bet Jūs suprantate, kad direktorius nėra kaltinamas dėl mirties? Jis paprasčiausiai slepia informaciją – apie tai straipsnis.
Užuojauta tėvams.Neieskokit kaltų.Patys ar viska padarėte,kad tai neivyktų?Vien paskaicius,kad buvo atvežtas su didelėm širdies problemom ur apalpo kieme.Nemanau,kad medikai nedarė nieko.Žiauru,baisu,norisi kaltinti visa pasaulį,bet tiesa žiauri.Vaiko nebėra.Susitaikykit su tuo.Toks likimas.Dar kart užuojauta,l.gaila
Nesu medikas, nors panašu, kad Jūs esate. Tad klausimas Jums: jei pacientas atvežamas su širdies problemomis, o gydomas nuo inkstų, kaip manote, ar gydymas padės? Iš tikrųjų šlykštu yra, kai suinteresuoti žmonės rašo panašius komentarus iš tų pačių IP adresų. Šiaip jau gėda turėtų būti…
Žmonės miršta, vaikai ar suaugę, o duomenų apsauga svarbiau už smalsumą. Ar norėtumėte, kad iš jūsų sveikatos pelnytųsi žurnalistai? Pagal straipsni galima suprasti, kad vaikas jau atvežtas mirštantis į ligoninę, gydytojai nėra dievai.
Ir teismai pasakytų, kad medikai nėra dievai ir ne viskas jų rankose. Tačiau bendraujant su tais pačiais medikais, kai kurie jų baisėjosi kolegų veiksmais tą dieną, kai pateko šešiametis ligoniukas. Tad…
.
Visame pasaulyje taip atsitinka ir ką? Kieme pasidarė bloga, ne po vizito pas gydytoją. Šmeižiate Lietuvos medikus.
Pastaruoju metu pasipylė straisniai,kuriais bandoma kompromituoti Šiaulių ligoninės direktorių ir Šiaulių ligoninę. Kažkam prireikė Šiaulių ligoninės direktoriaus posto? Šlykštu, kad naudojamasi,vaiko mirtimi. Gerokai supuvęs esate LŽS narį.
Lina, nepagalvojote, kad darote neteisingą prielaidą ir iš to kylančią išvadą? Tai gal ligoninės direktorius pradėjo daryti kažką tokio, kad spauda apie tai pradėjo rašyti. Ne, ir man asmeniškai nėra įdomu, kokia personalija vadovaus Respublikinei Šiaulių ligoninei. Asmeniškai manau, kad esate šios ligoninės darbuotoja, todėl išreiškėte subjektyvią nuomonę neetišku stiliumi. Panašu, kad puvėsio kvapas dvelkia ne tik nuo ligoninės rūsių.
Nenustebau. Ten vyksta negeri dalykai.