Šiaulių arena – objektas, kurio priežiūra ir finansavimas tapo diskusijų objektu dėl savivaldybės priimtų sprendimų.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ėmėsi vertinti ne tik viešųjų pirkimų, bet ir koncesijų sutarčių įgyvendinimą. Pirmasis patikrintas atvejis – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šiaulių universali arena“ koncesijos sutartis, kuri tapo dar vienu nerūpestingo valdymo pavyzdžiu.
Neindeksuotas mokestis: kas atsakys už prarastus pinigus?
Pagal 2023 m. balandžio 11 d. sudarytą sutartį koncesininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti 4166,67 EUR be PVM mokestį savivaldybei. Sutartyje aiškiai nurodyta, kad ši suma turi būti kasmet indeksuojama pagal vidutinį metinį vartotojų kainų indeksą (VKI). Tačiau VPT nustatė, jog savivaldybė šio perskaičiavimo kažkodėl neatliko – o tai reiškia, kad biudžetas neteko papildomų pajamų.
Nors indeksavimo procentas atrodo simbolinis – 0,4896 proc., per metus tai vis tiek sudaro 244,80 EUR be PVM. Šis atvejis kelia klausimą: jei net tokie smulkūs finansiniai įsipareigojimai yra ignoruojami, ar iš viso kas nors Šiaulių savivaldybėje kontroliuoja miestiečių pinigų srautus?
790 tūkstančių eurų remontui – bet lėšų naudoti negalima
Pagal sutartį koncesininkas privalo rūpintis paprastuoju Šiaulių arenos remontu, o kapitalinio remonto išlaidos gula ant savivaldybės pečių. 2024 m. rudenį miesto taryba pritarė, kad arenos kapitaliniam remontui iš biudžeto būtų skirta 790 000 EUR. Sprendimas buvo priimtas remiantis koncesijos sutarties punktu, numatančiu, kad jei per pirmus metus paaiškės normalią veiklą trikdantys trūkumai, jie turi būti šalinami miesto lėšomis.
Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūra šių metų pradžioje perspėjo savivaldybės administracijos direktorių, kad minėtų lėšų naudoti negalima, nes tai prieštarautų teisės aktams. Prokuratūra, atlikusi tyrimą, nustatė, kad visi arenos inžineriniai tinklai yra jos sudėtinė dalis, o ne atskiri statiniai, todėl jų atnaujinimas nepriklauso kapitalinio remonto kategorijai.
Dar pernai savivaldybė sulaukė priekaištų iš koncesininko dėl arenos būklės – pranešta, kad ankstesnis šeimininkas turtą prižiūrėjo netinkamai. Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pristatydamas šį klausimą tarybos nariams, nurodė, jog visos arenos sistemos veikia, bet jų efektyvumas per menkas. Tačiau opozicija iškart suabejojo, ar planuojami darbai tikrai atitinka kapitaliniam remontui keliamus reikalavimus – jų vertinimu, tai turėtų būti paprastasis remontas, už kurį atsako pats koncesininkas.
Šiaulių savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto pirmininkas Zakiras Medžidovas šį sprendimą apskundė Šiaulių apygardos prokuratūrai, STT, Konkurencijos tarybai, Finansų ministerijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Po atliktos analizės buvo patvirtinta, kad savivaldybė neturi teisinio pagrindo finansuoti šiuos darbus.
Savivaldybės neveiklumas – miestiečių nuostoliai
Šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip Šiaulių miesto savivaldybė nesugeba tinkamai administruoti koncesijos sutarčių. Maža to, sprendimų vilkinimas ir nesugebėjimas laiku atlikti net elementarių finansinių korekcijų tiesiogiai atsiliepia miestiečių piniginėms.
Ar kas nors prisiims atsakomybę už šį aplaidumą? Ar savivaldybė imsis realių veiksmų, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų? Kol kas atrodo, kad Šiaulių arenos koncesija yra dar viena istorija apie tai, kaip viešieji pinigai tiesiog ištirpsta valdininkų neveiklume.
Julius Balkus
About The Author
