Šiaulių miesto meras Artūras Visockas vėl iškėlė vėliavą prieš biurokratiją, kreipdamasis į naująjį susisiekimo ministrą Eugenijų Sabutį. Tačiau kyla klausimas – ar problema slypi tik biurokratijoje, ar paties mero nesugebėjime efektyviai valdyti projektų ir ginti miesto interesų?
Milijoninės investicijos ir neveikianti infrastruktūra
A. Visockas viešai pabrėžė, kad į Šiaulių pramoninio parko ir laisvosios ekonominės zonos infrastruktūrą investuoti 35 mln. eurų iki šiol „neveikia“ dėl biurokratinių kliūčių. Geležinkelio infrastruktūra, kurią užbaigė miesto savivaldybė, vis dar stovi tuščia.
Meras praneša apie „pasikeitusią Lietuvos transporto saugos administracijos poziciją“ kaip pagrindinę priežastį, kodėl geležinkelio vėžė negali būti naudojama. Tačiau kodėl ši problema nebuvo išspręsta ankstesniuose projekto įgyvendinimo etapuose? Ar tikrai pagrindinė kaltė tenka ministerijoms ir kitoms institucijoms?
Vizitai vietoj rezultatų
A. Visockas kviečia ministrą E. Sabutį atvykti į Šiaulius, „vietoje apžiūrėti sukurtą infrastruktūrą“. Toks kvietimas labiau skamba kaip dėmesio nukreipimas nuo esmės – aiškaus neveiklumo. Ar ministerijos atstovų vizitas tikrai spręs problemą? Ar tai tik dar vienas mero bandymas parodyti, jog „veiksmai vyksta“, nors sprendimų priėmimas ir projektų įgyvendinimas stringa ne pirmus metus?
Merui trūksta vizijos?
Pasak LR vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnį, savivaldybės meras atsakingas už strateginius sprendimus ir jų vykdymą. Tuo tarpu iš A. Visocko žodžių skamba labiau ne lyderio, o bejėgio stebėtojo balsas.
Jeigu infrastruktūra buvo suplanuota ir įrengta, kodėl nebuvo pasirūpinta, kad projektas atitiktų visus techninius reikalavimus? Kodėl nebuvo atlikta išsami rizikų analizė ir užtikrinta, kad teisės aktai netaps kliūtimi eksploatacijai?
Politinė atsakomybė
Meras turėtų atsakyti, kodėl šimtai tūkstančių eurų investuoti į neveikiančias sistemas, o milijoninės investicijos stovi be jokios naudos. Ne biurokratija stabdo infrastruktūros naudojimą – stabdo prastas valdymas ir gebėjimų trūkumas.
A. Visockas, regis, dar kartą pamiršo, kad miesto vadovo darbas – ne rašyti raštus ir kvietimus, o užtikrinti, kad gyventojai ir verslas pajustų realią naudą.
Šiaulių miesto meras mėgsta kalbėti apie biurokratijos trūkumus, tačiau šioje situacijoje pats tampa biurokratijos simboliu. Tai laikas, kai miestas nusipelno ne tik kalbų apie kliūtis, bet ir aiškių, tvarių sprendimų, kurie leistų Šiauliams tapti konkurencingesniu miestu.