Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša apie vykdomą socialiniuose tinkluose prekiaujančių gyventojų kontrolę. Per šiuos metus iš 111 „rizikingiausių“ asmenų, vykdančių tokią veiklą, 54 atvejai jau buvo patikrinti. Rezultatas – papildomai deklaruota 1,3 mln. eurų mokesčių. Tačiau šis procesas kelia klausimų, ar toks „žvejojimas“ mažų pardavėjų gretose yra tinkamiausia kryptis.
Pasak VMI, prioritetas – informuoti gyventojus apie pareigą registruoti veiklą ir mokėti mokesčius. Visgi didelis dėmesys socialinių tinklų prekybininkams signalizuoja, kad institucija sutelkia dėmesį į smulkiausius žaidėjus rinkoje. Tai asmenys, kurie, galimai ieškodami papildomų pajamų, prekiauja rankų darbo gaminiais, kosmetika ar kitomis prekėmis. Šiems žmonėms gresia kontrolės priemonės už „rimtus pažeidimus“: nuo veiklos neregistravimo iki pajamų gavimo per užsienio bankų sąskaitas.
Kyla klausimas, kodėl toks didelis dėmesys skiriamas būtent šiam segmentui. Ar smulkūs pardavėjai socialiniuose tinkluose tikrai yra didžiausi šešėlinės ekonomikos kaltininkai? Socialinių tinklų erdvė, kurioje dažniausiai veikia pavieniai asmenys, gali atrodyti lengvai pasiekiama, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad ši veikla yra reikšmingas finansinių praradimų šaltinis valstybei.
Socialiniuose tinkluose prekiaujančių gyventojų kontrolė atskleidžia ir platesnę problemą: smulkūs prekybininkai neretai nežino, kaip tinkamai deklaruoti pajamas, o mokestinės taisyklės daugeliui jų atrodo painios ir nepritaikytos realiam smulkaus verslo kontekstui. Užuot investavus į švietimą ir supaprastintas deklaravimo formas, atrodo, kad VMI pasirinko lengvesnį kelią – baudų ir griežtos kontrolės strategiją.
Žinoma, kiekvienas euras, surinktas į biudžetą, yra svarbus. Tačiau ar 1,3 mln. eurų papildomai deklaruotų mokesčių kompensuoja išlaidas, susijusias su šiais patikrinimais, ir ar tai nekenkia pasitikėjimui institucija?
Galbūt vertėtų pergalvoti prioritetus ir vietoje „smulkių žuvų žvejybos“ socialiniuose tinkluose, daugiau dėmesio skirti dideliems šešėlinės ekonomikos žaidėjams? Juk žmonės, parduodantys kelias rankų darbo prekes ar kosmetiką, nėra tie, kurie lemia milijoninius nuostolius valstybei. Smulkiesiems verslininkams reikėtų aiškios pagalbos ir skatinimo mokėti mokesčius, o ne grėsmės jausmo.