
Šiaulių miesto savivaldybė jau yra paruošusi projektinius sprendinius dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos pažymėjimo. (Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.)
Šiaulių miesto savivaldybė jau yra paruošusi projektinius sprendinius dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo ir laidojimo vietos pažymėjimo, tačiau realūs darbai negali prasidėti dėl užtrukusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo. Kol savivaldybė laukia būtino teisinio reglamentavimo, kitos Lietuvos savivaldybės jau yra susidūrusios su panašiomis problemomis, o visuomenės reakcijos į tokius projektus išlieka įvairios.
Archeologiniai tyrimai baigti, darbai stringa
Savivaldybės iniciatyva archeologai jau atliko geofizinius tyrimus Bijūnų gatvės teritorijoje, kurie padės suplanuoti palaikų perkėlimo procesą. Tačiau realūs darbai negali prasidėti be Vyriausybės sprendimo, kuris reglamentuotų palaikų perkėlimo ir laidojimo tvarką, derinimo procedūras su valstybinėmis institucijomis bei numatytų valstybės lėšas šiam procesui.
„Mes esame visiškai pasiruošę, bet vis dar laukiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo. Šio teisės akto priėmimas užtruko ilgiau nei tikėjomės, tačiau viliamės, kad tai nesutrukdys mums laiku atlikti savo darbus“, – teigė mero patarėja V. Mickavičienė.
Strateginiame Šiaulių savivaldybės veiklos plane numatyta, kad palaikų perkėlimas turi įvykti iki 2025 metų pabaigos. Po to planuojama pradėti Prisikėlimo aikštės viešosios erdvės sutvarkymo darbus.
Panašios praktikos kitose savivaldybėse
Sovietinių karių kapų perkėlimas nėra naujiena Lietuvoje. Panašius procesus jau įgyvendino kitos savivaldybės – Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. 2018 m. Kauno miesto savivaldybė perkėlė Ramybės parke esančius sovietų karių palaikus į Romainių kapines, siekdama atlaisvinti erdvę parkui. Klaipėdoje, perkeliant sovietinius memorialus, kilo viešų diskusijų dėl istorinės atminties ir jų vietos miesto erdvėje.
Panevėžyje sovietų karių palaikų perkėlimo klausimas buvo sprendžiamas ne vienerius metus, nes procesą lėtino biurokratiniai derinimai su Rusijos diplomatinėmis institucijomis ir vietos bendruomenių nuomonės skirtumai.
Visuomenės reakcija: istorinės atminties dilema
Sovietinių karių palaikų perkėlimas Lietuvoje dažnai kelia skirtingas visuomenės reakcijas. Vieni gyventojai palaiko tokius sprendimus, argumentuodami, kad istorinė atmintis turi būti peržiūrėta ir sovietiniai paminklai neturėtų dominuoti viešosiose erdvėse. Kiti teigia, kad tai gali būti politizuotas procesas, kuris ne visada atitinka istorinės atminties išsaugojimo principus.
Šiaulių atveju, kadangi karių palaidojimo vieta yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą, kiekvienas sprendimas turės būti derinamas su paveldosaugininkais. Palaidojimo vietoje šiuo metu įrašytos 50 karių pavardės, tačiau archyviniai duomenys rodo skirtingą palaidotų asmenų skaičių – nuo 52 iki 53 karių.
Kas toliau?
Vos tik Vyriausybė patvirtins reikalingą nutarimą, Šiaulių miesto savivaldybė galės pereiti prie praktinių palaikų perkėlimo darbų. Kadangi šis klausimas liečia ne tik istorinę atmintį, bet ir geopolitinius aspektus, proceso eiga gali būti atidžiai stebima tiek vietos gyventojų, tiek tarptautinės bendruomenės.
Kol kas belieka laukti Vyriausybės sprendimo ir tikėtis, kad biurokratiniai trikdžiai nesutrukdys laiku įgyvendinti numatytų darbų.
Pagal Šiaulių miesto savivaldybės pranešimą parengė Jolanta Dirnytė