Šiaulių apylinkės prokuratūra galutinai užveržė varžtus bylai, kurioje du Radviliškio rajono gyventojai – 37-erių A. O. ir bendraamžis P. K. – kaltinami ilgus metus „šešėlyje“ stumdę automobilius, pjaustę juos metalo laužui, klastoję dokumentus ir atvirai ignoravę įstatymus. (Aplinkos apsaugos departamento nuotraukos)
Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje du Radviliškio rajono gyventojai – 37 metų A. O. ir P. K. – kaltinami ilgus metus vykdę nelegalią automobilių ardymo veiklą, klastoję dokumentus ir išvengę mokesčių. P. K. papildomai kaltinamas ir neteisėtu šaunamojo ginklo laikymu. Abu vyrai – jau anksčiau teisti, o A. O. teistumo istorijoje – net aštuoni epizodai.
Tyrimą kuruojantis prokuroras Marius Fokas kartu su Šiaulių apskrities kriminalistais išnarpliojo ne vienerius metus veikusio „garažinio verslo“ peripetijas. Į prokuratūrą kreipėsi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, kurie pranešė, kad Radviliškio rajone, vietoje legalaus autoserviso, klesti nelegalus automobilių ardytojų cechas, kuriame nei licencijų, nei dokumentų, nei sąžiningos apskaitos net kvapas neužkliūva.
Duetas nuo 2017-ųjų pradžios iki 2022-ųjų lapkričio, be įmonės, be leidimų, be registruotų veiklų, bet su gausiu apetitu uždarbiui, supirkinėjo eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir jas ardė įvairiose rajono vietose. Administracinės nuobaudos byrant kaip iš gausybės rago, vyrų nesudrausmino – atvirkščiai, atrodo, suteikė tik dar didesnį azartą.
Skaičiai – kaip iš logistikos sandėlio: įsigyta ne mažiau kaip 95 automobiliai, už kuriuos paklota daugiau nei 12 tūkst. eurų. Išardytų mašinų metalo ir atliekų – per 925 tonas, parduotų 817 kartų. Visa tai – be centų į valstybės biudžetą. Tyrėjų skaičiavimu, pajamų gauta virš 271 tūkst. eurų, o mokesčių išvengta daugiau nei 75 tūkstančių.
Prokuroras M. Fokas primena: Lietuvoje vis dar dominuoja apie 15 metų senumo automobiliai – jų techninė būklė dažnai šlubuoja, o galiausiai jie išardomi. Tačiau ardymui reikia leidimų ir tvarkingo atliekų sutvarkymo. Nelegalūs ardytojai tuo paprastai nesivargina, nes bevertės atliekos – padangos, plastikai, salono detalės – kainuoja pinigus, o neša tik minusą.
Šiuo atveju atliekos, kaip nustatyta, buvo metamos kur papuola: į apleistas sodybas, miškus, melioracijos griovius, o kas netilpo – keliaudavo į buitinių atliekų konteinerius. Skysčiai – alyvos, rūgštys, kuro likučiai – tiesiai ant žemės. Ekologija? Ne šių verslininkų žodyne.
Dokumentų klastojimo „kūrybiškumas“ irgi neatsiliko: A. O. priskiriama bent 2 suklastotos sutartys, P. K. – dar 10 ir papildomai 2 fiktyvios automobilių pirkimo-pardavimo sutartys. Per kratą P. K. namuose rastas ir be leidimo laikytas šaunamasis ginklas – dar vienas akmuo į jo kaltinimų daržą.
Valstybinės institucijos jau skaičiuoja žalą: VMI iš A. O. siekia prisiteisti daugiau nei 45 tūkst. eurų, „Sodra“ – beveik 30 tūkst. Eurų. P. K. iš „Sodros“ laukia daugiau nei 11 tūkst. eurų ieškinys.
Teisėsauga akcentuoja, kad tokia nelegali veikla kerta ne tik valstybės finansams – nuodingos medžiagos keliauja į gamtą, o neapskaitytos pajamos tampa patogia terpe naujoms rizikoms ir nusikaltimams. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
Parengta pagal Šiaulių apygardos prokuratūros pranešimą
About The Author
