Rinkiminė kovą, kaip ir futbolas, gali pasižymėti ne tik strategija, bet ir pačiais didžiausiais netikėtumais, kai pralaimėjimą patiria aiškus favoritas. Žemaitijos Šiaurinėje apygardoje vyko kova, kur lengvą pergalę bukmekeriai prognozavo Valiui Ąžuolui. Šis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas kandidatas bandė užsitikrinti trečią kadenciją šioje apygardoje, bet šįkart jį nugalėjo socialdemokratas Tomas Martinaitis. Šis valstiečio pralaimėjimas primena, kad nereikia “sakyti op neperšokus griovio”. Be to, akivaizdu, kad patyręs politikas pernelyg anksti pakėlė sparnus į šiltus kraštus.
Nuotykiai šiltuose kraštuose
Liaudies patarlė sako, kad trečias kartas nemeluoja. Tad ir socialdemokratui T. Martinaičiui ši pergalė dėl Seimo nario mandato buvo trečias bandymas ir jis baigėsi sėkmingai. Abu ankstesnius kartus – 2016 ir 2020 metų rinkimuose dabartinis Akmenės rajono savivaldybės vicemeras pralaimėjo būtent valstiečiui V. Ąžuolui.
Politologai pastebi, kad V. Ąžuolo pralaimėjimo priežastys yra kompleksiškos ir daugiasluoksnės. Pradedant nuo pasirinkimų ir požiūrio į rinkėjų lūkesčius, baigiant komunikacijos strategija, V. Ąžuolas ne tik susidūrė su rimtais iššūkiais, bet ir suteikė rinkėjams galimybę pasirinkti alternatyvą. Pateikiame išsamią analizę, kodėl valstiečių politikas galėjo prarasti mandatą apygardoje.
Vienas akivaizdžiausių V. Ąžuolo pralaimėjimo veiksnių buvo jo sprendimas vykti į Graikiją rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje. Žmonėms tai galėjo pasirodyti kaip itin neatsakingas požiūris į rinkėjus bei jų lūkesčius, nes politikas paliko juos be atsakymų ir tiesioginio bendravimo. Politologai teigia, kad tokios kelionės per rinkimų laikotarpį gali suformuoti neigiamą nuomonę apie kandidato įsipareigojimą rinkėjams. Neabejotinai, žmonės turėjo jaustis pamiršti, o tai tik sustiprino jų pasirinkimą balsuoti už oponentą iš Lietuvos socialdemokratų partijos.
Finansinės galimybės ir jų poveikis
Kandidato iš LŽVS V. Ąžuolo finansinė padėtis taip pat galėjo tapti svarbiu veiksniu apsisprendžiant dėl pasirinkimo, už ką atiduoti balsą. Per 2023 metus jis uždirbo arti milijono eurų, bet mokesčių į biudžetą sumokėjo vos kelis varganus tūkstantėlius. Juk jis kaip sėkmingas ūkininkas turi tokias galimybes, apie kurias kiti kandidatai tegalėjo tik svajoti. Tačiau šios galimybės, kaip vėliau paaiškėjo, galėjo “pakišti kiaulę” šiam žemdirbui. Turtingas kandidatas, galintis sau leisti šeimos atostogas Graikijoje, galėjo prarasti dalį pasitikėjimo rinkėjams, kurie tikėjosi, kad jų politikai supranta kasdienius paprastų mirtingųjų rūpesčius. Politikai, kuriems trūksta tiesioginio ryšio su rinkėjais, dažnai patiria skaudžias nesėkmes.
Ryšių su rinkėjais stoka
Po pirmojo rinkimų turo V. Ąžuolas turėjo aiškų pranašumą (surinko beveik 40 proc. balsų), tačiau jam nepavyko mobilizuoti savo rėmėjų ir pasiekti tų, kurie remia kitus kandidatus. Priklausomybė nuo praeities pasiekimų ir nesugebėjimas kurti naujų ryšių su rinkėjais galėjo prisidėti prie pralaimėjimo. Tuo tarpu T. Martinaitis sugebėjo užpildyti šią spragą, nes buvo pasiekiamesnis ir labiau įsitraukęs į rinkėjų problemas ir jų sprendimus. Lyginant Į ir II turų balsavimus, už valstietį pirmame ture balsavo daugiau nei 5800, kai antrame – 5700, tai yra šimtu mažiau. Tuo tarpu socdemas T. Martinaitis pirmame ture gavo 4401 balsą, kai antrame ture jis buvo beveik 6500 rinkėjų geriausias pasirinkimas. Toks rezultatas antrame ture, kai politikas gauna dviem tūkstančiais balsų daugiau, pakankamai įspūdingas.
Gandai ir skaidrumo klausimai
Gandai apie Ąžuolo šeimos kelionės finansavimo neaiškias aplinkybes turėjo neigiamai paveikto jo reputaciją. Nors parlamentaras V. Ąžuolas labai griežtai neigė bet tokius gandus, jo nesugebėjimas pateikti aiškių dokumentų ir greitai reaguoti į kaltinimus sukėlė abejonių. Be to, vėliau pateikti dokumentų neišklaidė visų abejonių. Nenuostabu, kad apygardos rinkėjams tokia informacija įskėlė nepasitikėjimo kibirkštį ir tai galėjo paveikti jų apsisprendimą.
Žemaitijos rinkėjai, dažnai ieškantys nuoširdaus ir artimo politikos atstovo, neatsiliko nuo kultūrinio konteksto, kuris reikalauja autentiškumo ir supratimo. V. Ąžuolo elgesys ir strategija neatitiko rinkėjų lūkesčių, o jo konkurentas sugebėjo užpildyti šią spragą.
Rinkimų rezultatai ir tendencijos
Galutiniai apygardos rinkimų rezultatai parodė, kad Tomas Martinaitis laimėjo 53,11 % balsų (6,493 balsai) persvara, o du kartus šioje apygardoje rinktas valstietis V. Ąžuolas surinko 46,89 % (5,733 balsai). Rinkimų aktyvumas šioje apygardoje buvo 40,10 %, kai Lietuvoje vidurkis – 41,11.
Aktyviausios ir pasyviausios apylinkės. Rinkimų aktyvumas apylinkėse labai skyrėsi. Naujamiesčio apylinkėje aktyvumas siekė 55,48 %, o Alkiškių apylinkėje – 48,32 %. Tuo tarpu Vižančių apylinkėje dalyvavimas buvo tik 28,87 %, kas rodo, kad absoliuti dauguma šios apylinkės rinkėjų net nesistengė atlikti pilietinę pareigą.
Sugadinti biuleteniai
Visoje apygardoje buvo sugadinti 331 biuleteniai, arba 2,64 % nuo visų dalyvavusių rinkėjų. Daugiausiai negaliojančių biuletenių užfiksuota Šerkšnėnų (6,41 %) ir Ylakių (6,16 %) apylinkėse, kas taip pat gali rodyti balsavimo proceso trūkumus.
T. Martinaičio laimėjimą garantavo didžiųjų apylinkių rinkėjai, kur socdemą palaikė lemtingas kiekis rinkėjų. Bet nepaisant galutinio valstiečio pralaimėjimo, V. Ąžuolas laimėjo 16 apylinkių, daugelyje jų gavęs virš 50 % palaikymą. Tai rodo, kad jis galutinai neiššvaistė žmonių pasitikėjimo tarp tam tikrų apylinkėse.
V. Ąžuolas trečią kadenciją į Seimą pateko kaip daugiamandatininkas.