Seimo posėdžiai neretai primena ne teisėkūros procesą, o cirko areną. Ir jeigu vieni politikai ten demonstruoja akrobatinius viražus, kiti nevengia sunkių svorių kilnojimo. Valstiečių frakcijos atstovas Valius Ąžuolas – kaip tik tas politikas, kurio pozicijos lengvai nepapūsi. Tačiau ar šį kartą Seimo salėje įsismarkavęs vėjas nebuvo per stiprus?
Svarstant siūlymą apriboti plynus kirtimus pasienio ruožuose, prie magistralinių kelių bei miestų ir miestelių, diskusijos įsiplieskė kaip sausas miškas vidurvasarį. Konservatorius Laurynas Kaščiūnas, remiantis įstatymo pataisas, valstietį Valių Ąžuolą išvadino “rusišku dubu”. Rusiškai „дуб“ reiškia ąžuolą, tačiau, priklausomai nuo intonacijos ir situacijos, gali reikšti ir bukumą. Kitaip tariant, sunkiai suprantantį arba priešgyniaujantį asmenį.
Ąžuolas, nepaisant skambios pavardės, nenorėjo likti tik medžiu, siūbuojančiu vėjo kedenamose Seimo pievose. Jis laikėsi principo: jeigu valstybei reikia riboti savininkų teises, tai turi būti numatytos ir kompensacijos. “Negalima taip tyčiotis iš žmonių. Ten yra žmonių turtas. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad jis neliečiamas”, – griežtai kirto V. Ąžuolas.
Bet negi Seimo posėdyje gali apsiriboti tik vienu skambiu epitetu? Liberalų sąjūdžio narys Viktoras Pranckietis L. Kaščiūną tuoj pat pavadino “kaščiunstva” – rusiškai „кощунство“ reiškia ne tik šventvagystę, bet ir godumą bei savanaudiškumą. Taip ir atrodė, kad Seimo nariai labiau lenktyniauja, kas taikliau paleis rusišką epitetą, nei kad sprendžią miškų klausimus.
Vis dėlto įstatymo projekto esminė idėja paprasta: draudžiami tik plyni kirtimai, bet leidžiama miškus kirsti kitais būtais. Apie savininkų nuosavybės suvaržymus ir milijonines kompensacijas kalbėti, pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko, gerokai per anksti. “Nėra jokio pagrindo sakyti, kad miškų vertė kris”, – aiškino jis.
O kokia šios dramos atomazga? Nepaisant karštų ginčų, projektui buvo pritarta, tačiau ne skubos tvarka. Seimas dar balsuos dėl galutinio jo priėmimo.
Ar V. Ąžuolas išliks tvirtas kaip šimtametis kamienas, ar taps tik Seimo vėjų lankstomu medeliu, parodys laikas. O kol kas Seime lieka viskas kaip buvę: vietoje racionalaus dialogo skamba epitetai, o vietoje miškų apsaugos – diskusijos apie tai, kas, kieno akimis, yra didesnis rusiškas ąžuolas.
Asta Volkovaitė