Nuotolinės konsultacijos: patogumu medikams – rizika pacientams.
Šiaulių rajono glūdumoje tyliai veikusios dvi įmonės, neva teikusios ambulatorinę paliatyviąją pagalbą, atsidūrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir prokurorų akiratyje. Įtariama, kad verslus sukūrę giminaičiai sugebėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimai apgaule ištraukti ne šiaip sau kelis tūkstančius, o net pusę milijono eurų.
Giminystės ryšiai ir fiktyvios sąskaitos
Tyrimą kuruoja Šiaulių apygardos prokuratūra, o operatyvinį darbą dirba FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Šiaulių teritorine ligonių kasa. Tiesa, šis „bendradarbiavimas“ buvo kiek vėlyvas – kai kasos darbuotojai pervedinėjo pinigus už, kaip dabar įtariama, niekada nesuteiktas paslaugas.
Įtariama, kad įmonių vadovai – artimi giminaičiai – į Privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą kėlė išgalvotus duomenis apie pacientams neva suteiktas paslaugas. Tos paslaugos turėjo būti apmokėtos iš valstybės kišenės, todėl fiktyvių duomenų pagrindu įmonės ligonių kasai pateikė sąskaitas faktūras. Pastaroji jas apmokėjo – nežinodama, kad sumokėjo už tai, ko niekas niekada negavo.
Kratos – nuo namų iki automobilių
Liepos pradžioje pareigūnai surengė plataus masto operaciją. Daugiau nei 60 FNTT pareigūnų šturmavo įtariamųjų gyvenamąsias vietas, automobilius ir įmonių patalpas. Per 40 kratų – tai nėra eilinė popierizmo byla. Pasak pirminių duomenų, jau dabar kalbama apie mažiausiai 180 tūkst. Eur galimai apgaule įgytų lėšų. Tyrėjai pripažįsta – suma gali ir toliau augti.
Už apgaulingą buhalteriją Lietuvos įstatymai numato iki ketverių metų nelaisvės. Tačiau jei bus įrodyta, kad turtas įgytas sukčiaujant – už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą įstatymas leidžia teismui skirti net iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.
About The Author
