I. Gajauskaitei – areštas: teismas įvertino raginimus ginkluotis ir neapykantos kalbą
Šiaulių apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį buvusiai kandidatei į Seimą Irmai Gajauskaitei. Teismas ją pripažino kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl tautybės ir fizinio skausmo sukėlimo savo broliui.
Teismas skyrė 75 parų arešto bausmę
Nuosprendis paskelbtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. I. Gajauskaitei skirta galutinė 75 parų arešto bausmė. Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemones – kompiuterį ir mobilųjį telefoną. Išlaidos už advokato paslaugas iš kaltinamosios nepriteistos.
Nuosprendį išklausyti į teismą atvykusi kaltinamoji posėdžio metu paliko salę, pradėjus jį skelbti. Nagrinėjant bylą ji dalyvavo ne visuose posėdžiuose – dėl teismo posėdžio tvarkos nesilaikymo buvo pašalinta iš salės iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Jos interesams atstovavo valstybės paskirtas gynėjas.
I. Gajauskaitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino.
Byla dėl raginimų smurtauti socialiniuose tinkluose
Bylos duomenimis, 2024 metų spalio 8 dieną, kandidatuodama į Seimą, I. Gajauskaitė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė beveik 34 minučių trukmės vaizdo ir garso įrašą. Jame, teismo vertinimu, buvo pasikėsinta išprovokuoti riaušes.
Bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė nurodė, kad kaltinamoji sąmoningai siekė išprovokuoti riaušes, viešai ragindama atvykti į Vilniuje, buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje, vykusius politinių partijų ir kandidatų debatus. Teismo teigimu, įraše ji ragino atsivežti beisbolo lazdas, šakes, dalgius ir susitikti renginio vietoje.
Nusikaltimas nebuvo baigtas, nes pradėjus ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnų iniciatyva vaizdo įrašų transliacijos buvo blokuotos, o kaltinamoji laikinai sulaikyta.
Teisme apklausti nukentėjusysis ir liudytojai nurodė, kad pasisakymą suprato kaip atvirą raginimą viešai smurtauti. Kaltinamoji teigė, kad įrašas turėjo būti suprastas perkeltine prasme, tačiau teismas šios pozicijos nepagrįsta nepripažino.
Pripažinta kalta dėl neapykantos kurstymo
Teismas taip pat konstatavo, kad 2024 metų lapkričio 10 dieną socialiniame tinkle paskelbtame maždaug 18 minučių trukmės vaizdo įraše I. Gajauskaitė viešai niekino žydų tautybės žmones ir žydų tautą.
Teismo duomenimis, byloje apklausti nukentėjusysis ir keturi liudytojai šį pasisakymą įvertino kaip neapykantos kalbą. Pasak teisėjos R. Maziliauskienės, įraše kaltinamoji nepagarbiai ir įžeidžiančiai pasisakė apie žydų tautą, menkino nacistinės Vokietijos vykdytą genocidą ir kitus nusikaltimus žmoniškumui, taip skleidė neapykantą ir viešai niekino šią žmonių grupę dėl tautybės.
Kaltinamoji teigė tik išsakiusi savo nuomonę, tačiau teismas konstatavo, kad ji peržengė saviraiškos laisvės ribas.
Smurto prieš artimą giminaitį epizodas
I. Gajauskaitė taip pat pripažinta kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo savo broliui 2023 metų gruodį. Kaltinamoji teigė smūgiavusi delnu, o ne kumščiu, ir tvirtino, kad nukentėjusysis negalėjo patirti skausmo. Teismas tokią versiją įvertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo iš pradžių buvo nutrauktas 2024 metų vasarį kaltinamajai susitaikius su broliu. Tačiau 2025 metais tyrimas atnaujintas, nes, nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, ji buvo įtariama padariusi naujas tyčines nusikalstamas veikas.
Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę teismas nustatė, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Konstatuota, kad ji padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą.
Teismas vertino galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą, tačiau pažymėjo, kad nors kaltinamoji anksčiau neteista, turi individualią veiklą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, ji jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau per vienerius metus padarė naujas nusikalstamas veikas, kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai neįvertino ir nukentėjusiųjų neatsiprašė.
Tyrimą atlikusios institucijos ir nuosprendžio apskundimas
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laimutė Martinavičienė. Tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Parengta pagal Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos prokuratūros pranešimą
About The Author
