Skambiais pažadais gerovę rajonui kurti žadėjęs, į parlamentą išrinktas seimūnas Antanas Čepononis tyliai daro visai priešingai. Parlamentaras aktyviai prisideda prie to, kad į Radviliškio rajoną milijonus eurų norintis investuoti verslas patirtų kuo daugiau kliūčių.
Bendrasis planas
Praėjusią savaitę Radviliškio politikai svarstė naujo bendrojo plano projektą. Du metus rengto dokumento svarstymas užstrigo savivaldybės Taryboje, nes įsikišo seimūnas A.Čepononis. Jis paprašė Tarybos narių ir kitų politikų stabdyti dokumento priėmimą, nes esą pateikė prašymą Aplinkos apsaugos ministerijai. Tačiau parlamentaro įtaka sostinėje ne tokia jau ir didelė, kaip konservatorius davė suprasti. Paklaustas, kodėl kišosi į savivaldos procesus, A.Čepononis atsakė: “į mane kreipėsi gyventoja.”
Suinteresuotumas
Ar tai ne kokia mistinė išgalvota persona, egzistuojanti tik seimūno galvoje, paliekame jo sąžinei, bet buvęs rajono meras tikrai gali turėti ir asmeninių interesų. Ilgą laiką jam priklausė, o gal dar ir priklauso dalis pirtelės ant Arimaičių ežero kranto. Būtent praėjusios kadencijos paskutiniame posėdyje tuometinės konservatorių daugumos balsais ir buvo sustabdytas bendrojo plano tvirtinimas. Tada A.Čepononis prigrasino visus aplinkos apsauga. “Yra kreipimasis į Aplinkos ministeriją dėl išsiaiškinimo, ar viskas čia gerai padaryta”, – jo vardu cypavo ne vienas konservatorius.
Taryba patvirtino bendrąjį planą
Nepaisant visų konservatoriaus Seimo nario pastangų, birželio pirmąją dieną Taryboje Radviliškio rajono savivaldybės politikai uždegė žalią šviesą porą metų rengtam bendrajam planui. Prieš porą mėnesių būtent konservatorių, kurie dar valdė rajoną, pastangomis bendrasis planas nebuvo patvirtintas. Į posėdį antrą kartą buvo pakviestas ir bendrąjį planą rengėjas Evaldas Ramanauskas, tačiau šį kartą jam politikai klausimų neturėjo. Anot Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovų, be bendrojo plano nebūtų galima išduoti statybos leidimų rajone. Šiuo metu yra vykdomi bent du dideli kelių milijonų eurų vertės projektai, kurių įgyvendinimas stabdomas, nes nebuvo tvirtinamas naujasis bendrasis planas. Kaip balsavo Tarybos nariai, matosi pateiktoje lentelėje. 
Investuotojas
Redakcijos žiniomis, turtingas verslininkas iš užsienio nori įsigyti žemės sklypus aplink Arimaičių ežerą. Jis norėtų vystyti žirginį sportą ir įrengti jodinėjimo trasas netoli ežero. Portalui yra žinoma, kad siūloma kaina už vieną hektarą esą siekia net iki 100 000 eurų, kai vidutinė rinkos kaina rajone svyruoja nuo 6 iki 8 tūkstančių eurų. Neatmetama, kad ilgus metus nieko su jiems priklausančiais žemės sklypais nedarę savininkai susizgribo, kadangi medžiais apaugusią teritoriją institucijos pripažino kaip mišką. Pagal įstatymus, miške negalima jokio ūkinė veikla, todėl norintys investuotojui parduoti sklypus susidurtų su problema pakeičiant sklypų paskirtį.
