Apsišaukėlis samarietis

0
1034
Politiko akyse, panašu, tik eurai, o kiekvienas klientas bare - galimas pelnas.

Radviliškyje tikriausiai nėra žmogaus, kuris nepažinotų Gedimino Lipnevičiaus. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys per nuosavą laikraštį reklamuoja save kaip labai dorą krikščionį, skubantį visiems ištiesti pagalbos ranką. Bet ar tikrai vienas turtingiausių rajono politikų yra toks dosnus? Gal pagalbą vargstantiems suteikia ne jis iš savo sukauptų turtų, bet tik atiduoda tą, ką suneša jam geros valios žmonės?

Pasigyrė

Paskutiniame Tarybos posėdyje tarp politikų kilo ginčas dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Įsiaudrinusiam G.Lipnevičiui kolegė Irena Palionienė iš konservatorių partijos pasiūlė atsisakyti ne tik atlygio už darbą Taryboje, o ir kanceliarinių išlaidų. Politikas nejuokais įširdo sakydamas: „aš diena iš dienos padedu rajono žmonėms. Ir tą darau jau septyneri metai. Jūs imkite pavyzdį iš manęs.“ Tiesa, teisindamasis dėl itin mažos Tarybos nario algos G.Lipnevičius iš visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ patogiai nutylėjo, kad kiekvieną mėnesį kanceliarinėms reikmėms gauna po 300 ir daugiau eurų iš rajono biudžeto. Šiais pinigais didžiąja dalimi yra finansuojamas kuras jo prabangiam BMW markės automobiliui.

Neskursta

Asmeniškai tarybos narys vengia atvirai kalbėti apie itin brangius pirkinius ar turtą apskritai nurodydamas, kad visa būtina informacija yra deklaruojama. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2019 metais G.Lipnevičiui priklausančių automobilių vertė buvo 6 661 euras, kai 2020 metais – 35 861 euras. Skirtumas – beveik 30 tūkstančių eurų. Beje, vokiečių gamybos automobilį turtuolis įsigijo pernai pavasarį prieš pat paskelbiant pirmąjį karantiną ir kone visus savo įmonės darbuotojus išvarė į Užimtumo tarnybą. Be to, Rekvizitai.lt puslapio duomenimis, per 2020 metus G.Lipnevičiaus vadovaujamas „Ligelitas“ uždirbo net 101 506 eurus grynojo pelno, tai yra atskaičiavus visus mokesčius. 2019 metais grynasis pelnas buvo 121 946 eurai, o 2018 – net 144 302 eurai. Nenuostabu, kad nekilnojamo turto perpardavinėjimu užsiimantis politikas nusipirko du butus – kurorte prie Baltijos jūros ir laikinojoje sostinėje.

Neatskleidė

Paprašytas pateikti konkrečius skaičius, kiek politikas asmeniškai ar per jo valdomas įmonės yra paaukojęs pinigų, G.Lipnevičius bandė nukreipti dėmesį nuo klausimų. Matyt, nelabai patogūs, nes nėra ką pasakyti. Pasirodo, kad viešai posėdžio metu politikas paprasčiausiai arba pasigyrė, arba apsimelavo. Nes į klausimą, kiek yra paaukojęs, šykštuolis politikas pakvietė pasavanoriauti jo vadovaujamame paramos centre. Tiesa, G.Lipnevičius buvo labai greitas dalinti patarimus – esą žiniasklaidos atstovai klausinėdami apie jo daromo gėrio skaičius purvais drabsto jo žmones. Ir, žinoma, jį patį. Panašu, kad niekas pasaulyje neturi teisės suabejoti politiko sakomais žodžiais. Nors valdžios atstovais pasitikima mažiausiai.

Šykštus

Liaudyje apkalbamas suvalkietiškas taupumas lyginant su G.Lipnevičiaus skūpumu tėra tik menkutė nuodėmė. Neabejotinai pas jį dirbę žmonės galėtų papasakoti istorijų, kurios virstų net legendomis apie Radviliškio grinčą. Ne vienas buvęs darbuotojas atvirauja, kad jaučiasi apgauti. Kai kurie net kreipėsi į Etikos komisiją prašydami atlygio, deja, sutartas žodis politikui ne motais. G.Lipnevičiui tereikia tuščios garbės, kuri nedraskytų jo pilnos kišenės. Nenuostabu, kad jis net nedrįsta užregistruoti santykių su artima moterimi, kad eilinės nesėkmės atveju daugiau nebeprarastų turto. Kaip ir nenuostabu, kad padeda žmonėms tik dėl to, kad gauna naudos. Jei naudos nėra, turtuolis nepajudina nė mažojo pirštelio.

 

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia