“Bausti negalima pasigailėti” – gerai žinomas posakis, kur nuo padėto kablelio gali priklausyti net žmogaus gyvenimas. Tokios mintys gali kilti kiekvienam apie Lietuvos policiją, kurios šūkis yra “Ginti.Saugoti.Padėti“.
Taip, pareigūnai atliks pareigą, kai tik gaus pareiškimą apie nusikaltimą. Bet kartais uolumas atsisuka kitu galu luošindamas žmogaus gyvenimą. Viena tokia istorija kaip tik tai ir patvirtina. Ko gero paties didžiausio Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo Maxima Šiauliuose esančios parduotuvės darbuotojai per daug nesigilindami į aplinkybes pastebėję trūkumą kasoje ėmė ieškoti kaltininkų. Ir rado! Greitai. Labai greitai.
Į apsauginių akiratį pakliuvo jauna blondinė, todėl prekybininkai be jokios sąžinės graužaties apkaltino šiaulietę vagyste parašydami pareiškimą. Be Maximos darbuotojų “uolumą” aplenkė policininkai. Jie tarsi kraujo kvapą užuodę šunys puolė prekybininkų nurodytą “auką”. Ir be jokio gailesčio dorojosi su ja.
Seimo nario padėjėjos pareigas tuo metu ėjusi “kaltininkė” Asta Volkovaitė, gerai žinoma žurnalistė, be reikalo tikėjosi supratingumo ar suvokimo iš pareigūnų. Juk tuo metu, kai parduotuvėje įvyko incidentas, buvo susirgęs jos vaikas! O ir po policininko skambučio moteris iškart nuėjo į parduotuvę ir atsiskaitė už prekes.
Bet tai ne motais buvo policijai – ji ir toliau liko prie tos nuomonės, kad moteris apsivogė parduotuvėje ir turi būti nubausta. Vienintelis argumentas, kurį pareigūnas būtų išgirdęs, tai prisipažinimas, kad šiaulietė apsivogė. Tada jai būtų tekę susimokėti puse įstatyme numatytos baudos – 45 eurus. Kadangi A.Volkovaitė su tuo nesutiko, policija kaip reikalas vožtelėjo – bauda išaugo dešimt kartų, nors neva tais pavogto turto tebuvo tik 20 eurų su trupučiu.
Bylą pareigūnai labai “kruopščiai” tyrė: jie nesivargino domėtis, ar apkaltinta šiaulietė atsiskaitė su Maxima, ar tinkamai veikė savitarnos aparatas, ar vaizdo įraše tikrai užfiksuota vagystė? Bet nežinia kodėl, jie aktyviai nutekinėjo duomenis vienam žurnalistui iš LRT portalo, kuris nesibodėjo dergtis iš buvusios kolegės, parlamentarės padėjėjos. Būtent jo straipsniai ir lėmė, kad seimūnė socialdemokratė Roma Janušonienė apsisprendė savo komandoje nebeturėti “vagilkos”. Tad nemalonių aplinkybių sutapimas sprogo kaip reikalas – vagyste apkaltinta moteris liko be darbo parlamente, nes spaudžiama turėjo parašyti pareiškimą išeiti iš darbo.
Sugniuždyta moteris dar sugebėjo parašyti skundą teismui, kad panaikintų policijos priimtą baudą. Ir Temidė išklausė ją – teisėja išgirdo moters argumentus dėl vaiko ligos, dėl pačių prekybininkų aplaidumo ir dėl policijos “uolumo” tiriant šią bylą. Bauda panaikinta, bet pasekmės liko.
Policija nė nemano reikalo net atsiprašyti, o Maxima atstovai įtikinėja, kad visada kilus įtarimams dėl vagysčių, jie ir toliau rašys pareiškimus. Susidaro įspūdis, kad “Ginti,saugoti,padėti” ne visada bus teisiojo pusėje ir tokiais atvejais ne kiekvienas gali atsilaikyti prieš teisėsaugos buldozerį, minantį žmogaus gyvenimą. Po tokių incidentų pasitikėjimas policija gali mažėti, nes galbūt užtektų nuoširdaus atsiprašymo po padarytos klaidos. O ji vagyste apkaltintai šiaulietei brangiai atsirūgo.
P.s. Ši nuomonė gali nesutikti su redakcijos nuomone, tačiau autorė Geda Lipnytė palaiko policijos institucinį brutalumą iškentėjusią kolegę.
