Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose įsisuko netipiškas ir retai teismų praktikoje pasitaikantis ginčas – dėl turto, kuris stovi bažnyčios pašonėje, bet teisiškai priklauso savivaldybei. Civilinį ieškinį pateikė Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo parapija, o atsakovės kėdėje atsidūrė Radviliškio rajono savivaldybė.
Prieš dvidešimt metų duotas pažadas
Ginčo objektu tapo Radviliškio centre prieš beveik du dešimtmečius pastatytas socialinių paslaugų centras. Šis pastatas buvo iškilęs ant bažnyčios valdomo žemės sklypo, įgyvendinant projektą, finansuotą Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės lėšomis. Projektas – ambicingas: padėti socialinės rizikos šeimoms bei smurtą patyrusiems žmonėms. Tačiau šiandien pastatą gaubia ne labdaringa veikla, o teisiniai ginčai.
2009 m. kovo 25 d. Radviliškio savivaldybė su parapija pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią, baigus projektą, pastatas turėjo pereiti į parapijos rankas. Bent taip tuomet buvo sutarta.
Praėjo beveik dvidešimt metų, o pažadas taip ir liko tik popieriuje. Dabar parapija nusprendė eiti į teismą – pareikalauti, kad sutartis būtų vykdoma.
Savivaldybė ginasi įstatymais
Dabartinis mero patarėjas Linas Garbenis sako, jog ši istorija iškilusi dar iš Antano Čepononio meravimo laikų. Jo teigimu, tai – ne šiaip konfliktas dėl turto, o teisiškai neįmanomų pažadų palikimas.
„Bylos esmė – dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Istorija yra labai sena ir atsirito nuo buvusio mero Antano Čepononio vadovavimo laikų…“ – sakė Garbenis.
Jis priminė, kad socialinių paslaugų centras buvo pastatytas už ES fondų ir valstybės lėšas, o sklypas priklauso bažnyčiai.
„Nežinau priežasčių, dėl kurių gimė tokia sutartis, pagal kurią tuometinė Savivaldybės valdžia įsipareigojo po projekto įgyvendinimo pastatytą pastatą perduoti parapijai. Galimai toks pažadas buvo duotas parapijos atstovams siekiant gauti jų sutikimą ant bažnyčios valdomo žemės sklypo pastatyti Savivaldybei priklausantį pastatą.“
Bet dabar savivaldybė kategoriška: įstatymas neleidžia tokio turto perleisti jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
„Jeigu tuometinė Radviliškio rajono savivaldybės valdžia ir buvo pažadėjusi bei sutartimi įsipareigojusi Savivaldybės pastatą perduoti parapijai, šio pažado įvykdyti negalėjo, nes to neleido nei tuometiniai, nei dabartiniai teisės aktai. Paprastai kalbant, susidaro nuomonė, kad tuometinė rajono valdžia tiesiog apgavo parapijos atstovus duodama jiems pažadus, kurių įvykdyti negali…“
Savivaldybė siūlo kompromisą – mokėti parapijai nuomos mokestį už sklypą, ant kurio stovi centras.
Bažnyčia renkasi tylą
Parapijos klebonas Tadas Rudys į žiniasklaidos klausimus atsakyti atsisakė. Tylą galima suprasti dvejopai: kaip pasiruošimą rimtam teisiniam mūšiui arba kaip strateginį laukimą, ką pasakys teismas.
Jei teismas pripažins sutartį negaliojančia, tai reikš, kad dvidešimt metų išsaugotas bažnyčios lūkestis subyrės. Šiuo metu lieka vienas klausimas: ar prieš beveik du dešimtmečius pasirašyta sutartis buvo tik formalus pažadas, ar vis dėlto – teisiškai įpareigojantis dokumentas? Atsakymo ieškos teismas.
About The Author
Antanas – Pažadų fontanas.