E.Mončauskas atsidūrė kaltinamųjų suole

0
2458
E.Mončausko aistra medžiokliniams šunims kainavo dar vieną baudžiamąją bylą. Bet ir šįkart nuo bausmės jis išsisuko: teismas išteisino jį dėl kaltinimų kankinus šerną. Asm. arch. nuotrauka.

Radviliškio miesto seniūnas vėl turėjo problemų su Temidės tarnais. Telšių teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Vienas kaltinamųjų ir Radviliškio miesto seniūnijai vadovaujantis Ernestas Mončauskas. Penkių vyrų kompanija buvo kaltinama žiauriai kankinusį laukinį šerną.

Poilsis su kompanija

Ši nemaloni istorija įvyko prieš keletą metų, kai Tytuvėnų krašte liepos karštą dieną su savo šunimis į didelį tvoromis aptvertą sklypą pailsėti atvyko medžiotojai ir jų draugai. Kelių medžioklės būrelių pirmininkas E.Mončauskas baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjai Juditai Staševičienei sakė, kad tada jis su pažįstamais susitiko kaip Lietuvos laikų (šunų veislė – red.) savininkų klubo nariai ir nusprendė aptarti bendrus reikalus. O tie reikalai esą susiję tik su šunų veisimu, ir žinoma, medžioklėmis. Matyt, šunis auginantys medžiotojai kalbėjo ir apie laukinių žvėrių medžioklę su gyvais šunimis. Tad reikalingos ir pamokos jauniems šuniukams. Kaip tvirtina patys kaltinamieji, jų ramybę ir poilsį sutrikdė tolimoje esantis šunų lojimas. Bent jau taip visi kaltinamieji sutartinai teigė teismo posėdžio.

Šernas

Anot teismo dokumentų, kaltinamieji nuskubėjo pasižiūrėti, kodėl taip stipriai loja laikos. O šios tarsi pasiutusios puolė į tvorą įsipainiojusį šerną. Bet kaltinamieji įtikinėjo, kad šunų ant šerno jie tikrai nepjudė, o geranoriškai norėjo išnarplioti gyvūną. Paleisti šerną, beje, vyrus įpareigojo ir gyvosios gamtos inspektorius. Tačiau medžiotojai apie šimtą kilogramų sveriančio žvėries pabijojo, todėl  E.Mončauskas nusprendė pasiskambinti gerai pažįstamam veterinarui Vladui Petrauskui. Kuris, beje,taip pat yra medžiotojas ir vadovauja Gražionių medžiotojų būreliui.

Pagalba

Už pusvalandžio vietoje pasirodė ir gyvūnų daktaras. Ne tuščiomis, o su raminamaisiais vaistais. Jų prireikė, nes kaltinamieji paklausė veterinaro, kai šis nurodė, kad šernui reikia patrumpinti iltis. Gyvūnas nesidavė gražiuoju, todėl vienas kaltinamųjų nesibodėjo pagaliu tvoti per snukį. Esą tokiu būdu stengėsi pražiodyti žvėrį. Bandydami apsiginti nuo kaltinimų, medžiotojai teisme aiškino, kad paprastomis replėmis neįmanoma išrauti šernui ilties. Dalį neįprastos operacijos vienas dalyvių nufilmavo, o vaizdo įrašas visai netikėtai pateko pareigūnams į rankas.

Ekspertai

Gyvūnų gerovės gynėjai buvo įsitikinę, kad gyvūnas buvo žalojamas visai kitu tikslu – iltys šernui galėjo būti šalinamos tik dėl medžioklinių šunų saugumo. Peržiūrėję policijos pareigūnų parodytus vaizdo įrašus, vienas ekspertų buvo įsitikinęs, kad vyko šunų dresiravimas, o tuo tikslu ir buvo šalinamos šerno iltys. Tokią pačią išvadą padarė ir kitas ekspertas. Trečioji taipogi buvo labai kategoriškos nuomonės dėl medžiotojų veiksmus į tinklą įsipainiojusiam laukiniam žvėriui. Ekspertė liudijo, kad viską reikėjo palikti natūraliai gamtos atrankai, o ne kankinti gyvūną. Visi ekspertai teismui paaiškino, kad iltys yra pagrindinis šerno ginklas, reikalingos jam apsiginti. Ir tik išimtinai atvejais, kaip sunki liga, iltys yra karpomos ar trumpinamos.

Veterinaro liudijimas

Būtent gero E.Mončausko pažįstamo veterinaro ir medžiotojo V.Petrausko duoti parodymai išgelbėjo visus kaltinamuosius. Teisėja J.Staševičienė išteisinamajame nuosprendyje daugiausiai rėmėsi jo žodžiais, kad vyko ilties trumpinimas šerno naudai. Ir tai buvo daroma, nes esą iltis žalojo gyvūną. Gražionių medžiotojų būrelio vadovas V.Petrauskas liudydamas teismui taip pat įtikinėjo teismą, kad iltį išrauti beveik neįmanoma. Tiesa, jis pripažino, kad lauko sąlygomis ilties trumpinimo plokščiomis replėmis procedūra nebuvo pati geriausia bei tinkamiausia. O ji ir užtruko apie 40-45 minutes, nors teismui buvo parodytas vos vienos minutės trukmės vaizdo įrašas.

Įrašas

Prieš kelis metus policija tyrė traktoriaus vagystę ir viename iš kaltinamųjų telefone pastebėjo keletą vaizdo įrašų. Juose buvo užfiksuoti laukiniai žvėrys kaip šernas, meška, ūsurinis šuo ir taip toliau. Kai kurie gyvūnai vaizdo įrašuose buvo net pjudomi šunimis, tai yra vykdoma medžioklė panaudojant šunis. Todėl policijoje ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Šioje baudžiamojoje byloje buvo dar du kiti epizodai. Vienas su vietnamietiška kiaule, kitas – su audine. Šiuose epizoduose E.Mončauskas nefigūravo, tačiau kitiems kaltinamiesiems teko aiškintis ir teisintis. Bet policijos surinktų įrodymų ir liudininkų parodymų teismui nepakako, kad visus penkis nuteistų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Nuosprendis

Teisėja sukritikavo prokurorą M.Foką dėl tendencingo kaltinamojo akto surašymo. Dar daugiau. Į prokuroro pusę skriejo kritikos strėlės, nes esą kaltinimas pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis, bet ne įrodymais. O kadangi buvo tam tikrų abejonių ir pačiam teismui, tai teisėja nusprendė visas abejones vertinti kaltinamųjų naudai. Ar prokuroras skųs nuosprendį, nėra žinoma. O kad kaltinamieji tuščiomis neišeitų, teisėja jiems iš valstybės priteisė advokatams sumokėtas išlaidas. E.Mončauskas nurodė patyręs 1815 eurų.

Seniūnui buvo išsiųstas paklausimas dėl šio nuosprendžio ir bylos aplinkybių, bet iki šios dienos E.Mončauskas dar nėra pakomentavęs nei bylos aplinkybių, nei paties nuosprendžio. Jo viršininkė administracijai vadovaujanti J.Margaitienė tikino nieko apie baudžiamąją bylą nežinojusi. Tą patį tvirtino ir rajono vadovas Vytautas Simelis. Beje, meras V.Simelis priklauso kitam medžiotojų būreliui, “Kiršinui”.

Marius ALEKSIŪNAS, “Visuomenės balso” žurnalistas

PALIKTI KOMENTARĄ

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia