Kam naudinga pertvarka: Konkurencijos tarnybai, vežėjams ar keleiviams?

0
171
Lietuvos keleivių vežimo asociacija skaičiuoja, kad vietoje daugiau nei 300 maršrutų dirbs tik 60.

Ar galėjote kada nors įsivaizduoti, jog Lietuva gali grįžti gan tolimus pokario metus, kai pasiekti rajono centrą galėjai nebent arkliuku ar pakeleivingomis mašinomis, kurių nebuvo tiek daug.

Tinklas plėtėsi

Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėtas kurti susisiekimo autobusais tinklas pamažu, tačiau užtikrintai plėtėsi. Daugėjo ne tik maršrutų sujungusių kaimus su rajonų centrais. Autobusais iš daugelio Lietuvos kaimų galėjai pasiekti ir didesnius miestus ar net sostinę. Siekiant užtikrinti greitesnį susisiekimą su Vilniumi, Kaunu ar kurortiniais miestais, keleivių patogumui buvo atidaryti ekspresiniai reisai. Iš Lietuvos pasienio rajonų galėjai nuvažiuoti į kaimyninių Latvijos, Baltarusijos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Atsirado ir autobusų maršrutai iš Lietuvos sostinės vežantys į Leningradą ar Taliną. O jau ką bekalbėti apie rajonų kaimus ir mažus miestelius. Beveik kiekvienas norintis be jokių sunkumų galėjo pasiekti rajono centrą. Priemiestiniai autobusai aprėpė kiekvieną rajono kampelį. Ir važiuodavo ne kartą per savaitę, o kasdien. Ir autobusai būdavo pilni. 

Tačiau laikai keitėsi. Į praeitį nuėjo KAVG’ai, PAZ’ai, LIAZ’ai ar LAZ’ai. Juos pakeitė užsienietiški „MAN“. „MERCEDES“, „IVECO“. „OTOKAR“ ir kitų markių autobusai. Mažėjo ir keleivių, nes daugelis persėdo į nuosavus automobilius, o autobusais keliavo pagyvenę žmonės, moksleiviai, neturintys automobilių. Ėmė mažėti ir maršrutų. Pirmiausia tai pajuto rajonų gyventojai nes į kai kuriuos kaimus savaitgaliais nevažiuoja nė vienas autobusas, o kai kuriuos kaimus galima pasiekti tik mokslo metų dienomis, nes autobusai pritaikyti mokinių pavežėjimui. Ir nesvarbu, ar tau reikia pas gydytoją, ar į savivaldybę, derintis turi kai važiuoja vaikai į mokyklas. Ir šiukštu: nebandyk susirgti vasarą, kai nėra autobuso. 

Kai kurie vietiniai maršrutai kursuoja rečiau, nes yra tarpmiestiniai maršrutai, kurie nuveža kaimų gyventojus į rajono centrą ar net apskrities ar regiono centrus. Tačiau šiai prabangai regis atėjo galas. O dabar apie viską iš eilės.

Toks vaizdas kaimuose ir miesteliuose taps vis dažnesnis.

Prabanga baigėsi

Lietuvos transporto saugos administracija  (LTSA) dar pernai pradėjo rengti tolimojo susisiekimo pertvarką. Pagal ją visi dabar veikiantys tarpmiestiniai autobusų maršrutai bus naikinami, o vietoje jų bus formuojami nauji.

Lietuvos transporto saugos administracija parengė ir teikia derinti suinteresuotoms šalims tarpmiestinių autobusų vežėjų konkurso nuostatų projektą. Konkurencijos taryba LTSA įpareigojo iki lapkričio 14 dienos suorganizuoti tarpmiestinių vežėjų konkursą ir tokiu būdu pašalinti konkurencijos ribojimą.

Lietuvos transporto saugos administracija teigia, kad konkursas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais bus organizuojamas pirmą kartą ir tai yra iššūkis tiek LTSA, tiek ir keleivių vežėjams. Nors LTSA  tvirtina, kad tarpmiestiniai maršrutai, dėl kurių varžysis vežėjai, nesikeis. Baimė, kad dėl planuojamų pokyčių bus sudėtingiau keliauti, nebus kuo važiuoti ar panašiai, yra visiškai nepagrįsta. Pokyčiai orientuoti į tai, kad keleiviams keliauti būtų geriau, patogiau ir, tikėtina, pigiau

Tačiau tuo abejoti verčia susisiekimo ministro pakeistos  „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės“.

Jose įvestas naujas punktas, kuriame nurodoma, kad „ į maršrutą įtraukiamos stotelės, išskyrus maršruto pradžios ir pabaigos stoteles ar stotis, negali būti arčiau kaip 3 km nuo geležinkelio stoties arba stotelės, kai vežama ta pačia kryptimi (tuo pačiu maršrutu kaip ir geležinkelio keleivių vežėjas) arba į tą patį paskirties punktą (autobusų stotį), jeigu skirtumas tarp autobuso ir ar traukinio tvarkaraštyje numatytų sustojimo laikų yra mažesnis nei 30 minučių, gyventojų skaičius 3 km spinduliu nuo stotelės arba 30 min kelionės pėsčiomis spinduliu nuo stotelės yra daugiau kaip 300 žmonių. Gyventojų skaičius vertinamas maršruto nustatymo (stotelės įtraukimo į maršrutą) metu pagal paskutinio gyventojų surašymo duomenis“.

Pagal pakeistas leidimų išdavimo taisykles, tarpmiestinis autobusas sustoja jeigu „3 km spinduliu nuo stotelės arba 30 min. kelionės pėsčiomis spinduliu nuo stotelės (gyvenvietės, miesto teritorijoje, savivaldybės centre be autobusų stoties) veikia ligoninė arba mokykla arba aukštojo arba profesinio mokslo įstaiga, 3 km spinduliu nuo stotelės arba 30 min. kelionės pėsčiomis spinduliu (gyvenvietės, miesto teritorijoje, savivaldybės centre be autobusų stoties) yra didesnis kaip 100 darbo vietų skaičius“.

Pertvarka žalinga

Lietuvos keleivių vežimo asociacija skaičiuoja, kad vietoje daugiau nei 300 maršrutų dirbs tik 60. Vežėjai įspėja, kad pertvarka žalinga ne tik jiems, bet ir keleiviams. 

Pagal tuos maršrutus ir parodytą maršrutų tinklo schemą, kuri buvo parodyta pernai gruodžio pradžioje, visos pasienio savivaldybės lieka be tiesioginio tolimojo susisiekimo – tai ir Palanga, ir Šventoji, ir Mažeikiai, Skuodas, Biržai, Akmenė, Joniškis, Vilkaviškis. Jau nekalbant apie centrinėje Lietuvoje esančias savivaldybes, kurias aplenktų tolimojo susisiekimo autobusas – nors jis važiuotų pro šalį, sustoti negalėtų. 

Keistas planas dirbtinai didinti regionų atskirtį. Ar kuriant tokį maršrutų tinklą pagalvota apie neįgaliuosius, kuriems kiekvienas persėdimas sudėtingas. Panaši situacija klostosi ir mūsų rajone, nors autobusai važiuos pro Radviliškį, tačiau čia jie sustoti negalės, nes yra geležinkelio stotis. Tad radviliškiečiams po pertvarkos gali tekti pirmiausi traukiniu nuvažiuoti į Šiaulius, o po to sėsti į autobusą važiuojantį į Vilnių ar Kauną, kuris Radviliškyje nestos, tačiau važiuos pro šalį.

Lietuvos savivaldybių asociacija pabrėžia, kad būsima susisiekimo pertvarka nėra pakankamai aptarta su visuomene, todėl dėl naujos sistemos savivaldybės turi daug nuogąstavimų. 

Įvedant naują sistemą, turi būti aiškiai įvardinta, kokią problemą norima spręsti, kokie naujos tolimojo susisiekimo pertvarkos tinklo tikslai, kiek tai kainuos valstybei ir savivaldybėms ir galiausiai kokią tai sukurs naudą?

Tačiau atsakyti į šiuos klausimus nei pertvarkos rengėjai, nei pati konkurencijos tarnyba tiksliai negali. Neva viskas paaiškės po konkurso.

Istorija kartojasi

Tokia tvarka, kai keleivių pavežėjimą norima numesti ant savivaldybių pečių, tampa populiaria. Prieš daugiau nei dešimtmetį panašiai pasielgta su tarptautiniais maršrutais. Kai Europos Komisijoje buvo priimtas sprendimas, kad tarptautiniai vežėjai negali vežti keleivių šalies, kuria važiuoja teritorijoje, o tik imti keleivius vykstančius už šalies ribų. Praktiškai taip buvo sunaikintas pasienio savivaldybių susisiekimas su kitos valstybės teritorija, nes jei į Latviją važiuojantis autobusas negali vežti keleivių Lietuvoje, tai kirtęs sieną negali jų vežti ir Latvijoje. Tuomet kalbėta apie tai, kad savivaldybės organizuos privažiuojamuosius reisus, kurie atveš keleivius į autobusų stotis, o čia jie persės į tarptautinius reisus. Tačiau svajonė ir liko svajone. Lietuvos vežėjai neteko tarptautinių maršrutų, nes pasienio ar 100 km spinduliu nuo sienos prasidedantys maršrutai važiuodavo beveik tušti. 

Panašu, kad ir naujoji pertvarka tik prives prie greitesnio įmonių bankroto.

Situacija neaiški

Lapkričio 14-oji nenumaldomai artėja. Kas keisis ir kaip važiuos tarpmiestiniai maršrutai kol kas galutinai taip ir lieka neaišku. Kol kas Konkurencijos tarybos sprendimas – teisme, ir kol jis nepaskelbs savo nuosprendžio, vežėjų nuomone, jokios reformos neturėtų būti daromos. 

Tačiau valdžiai tai mažai rūpi. Kaimų ir mažų miestelių gyventojai prisimenami tik kartą per keturis metus – rinkimų dienomis. O daugiau galioja principas – sėdėk namuose ir galvok ką palaikyti per rinkimus.

Saulius JUŠKEVIČIUS

0 0 votes
Article Rating
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments