
Kas iš tiesų nugramzdino Respublikinę Šiaulių ligoninę į milijoninius nuostolius? Po kritikos bangos buvęs vadovas pateikė savo atsakymus ir skaičius.

Kas iš tiesų nugramzdino Respublikinę Šiaulių ligoninę į milijoninius nuostolius? Po kritikos bangos buvęs vadovas pateikė savo atsakymus ir skaičius.
Beveik 15 mln. eurų nuostoliai, teismo atmestas ieškinys, specialistų trūkumas ir klausimai dėl ligoninės valdymo. Tokios temos pastarosiomis dienomis atsidūrė dėmesio centre po publikacijos apie Respublikinės Šiaulių ligoninės situaciją. Netrukus į viešumą kreipėsi ir buvęs ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas, kuris pareiškė nesutinkantis su jam metama atsakomybe dėl gydymo įstaigos problemų.
Socialiniame tinkle paskelbtame ilgame įraše M. Pauliukas teigė matantis tendencingą savo veiklos vertinimą.
„Atsiverčiu žinias, o ten visais kanalais vėl linksniuojama mano pavardė: Pauliukas paskandino Respublikinę ligoninę“, – rašė jis.
Buvęs vadovas taip pat kėlė klausimą, kodėl žiniasklaidoje pateikiama tik viena įvykių pusė.
„Argi taip sunku paprašyti manęs pakomentuoti? Kodėl informacija turi būti vienpusiška? Kur dingo Jūsų profesiniai standartai?“ – teigė M. Pauliukas.
Primename, kad Vilniaus apylinkės teismas atmetė M. Pauliuko ieškinį dėl jo atleidimo iš pareigų. Buvęs vadovas siekė būti grąžintas ne tik į direktoriaus, bet ir į akušerio pareigas bei prašė priteisti neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad vien ligoninės veiklos nuostolingumas galėjo būti pakankamas pagrindas sveikatos apsaugos ministrui spręsti dėl vadovo atšaukimo. Byloje buvo nurodyta, kad bendras neigiamas finansinis rezultatas siekė 14,99 mln. eurų.
Pats M. Pauliukas su tokiu vertinimu nesutinka.
„Anot teismo, blogos finansinės padėties užtenka, kad būtų galima atšaukti direktorių bet kokiu, net visiškai išgalvotu pagrindu“, – rašė jis.
Didžiausią dėmesį savo pasisakyme buvęs ligoninės vadovas skyrė finansinių problemų priežastims.
„Trumpai paaiškinsiu – ligoninės išlaidos darbo užmokesčiui išaugo daug greičiau nei gaunamos pajamos už suteiktas gydymo paslaugas“, – teigė jis.
Anot M. Pauliuko, atlyginimų augimą lėmė kolektyvinėje sutartyje numatyti pokyčiai ir didėjusi minimali mėnesinė alga.
„Atlyginimų išlaidos išaugo apie 16 procentų, o mokamas gydymo paslaugų įkainis padidėjo tik iki 10 procentų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių – ir yra deficito priežastis“, – aiškino jis.
Buvęs vadovas pabrėžė, kad panašių finansinių sunkumų patiria ir kitos šalies gydymo įstaigos.
„Svarbu suprasti, kad tai nėra tik Šiaulių ligoninės problema. Tą patį išgyvena daug didžiųjų Lietuvos ligoninių“, – rašė jis.
M. Pauliukas taip pat tvirtino, kad ligoninę paliko geresnės būklės, nei tai vaizduojama viešojoje erdvėje.
„Aš palikau ligoninę kitoje, gerokai geresnėje, situacijoje“, – teigė buvęs direktorius.
Jis nurodė, kad pagal viešai prieinamus Valstybinės ligonių kasos rodiklius Respublikinė Šiaulių ligoninė tarp universitetinių ir respublikinių gydymo įstaigų buvo tarp geriau vertinamų pagal dalį kokybės kriterijų.
Komentuodamas publikacijose minimus nusiskundimus, buvęs vadovas pabrėžė:
„Beveik visi, kurie buvo susiję su manimi, buvo anoniminiai“, – rašė jis.
Tuo metu laikinoji Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija anksčiau viešai nurodė, kad pastaraisiais mėnesiais įstaigos finansinė situacija gerėja. Skelbta, jog 2026 metais vidutinės mėnesio pajamos, palyginti su praėjusių metų vidurkiu, išaugo 15,9 proc., geriau vykdoma sutartis su Valstybine ligonių kasa, o kai kuriuose padaliniuose pavyko sumažinti pacientų laukimo eiles.
M. Pauliukas teigė tikintis, kad viešojoje erdvėje bus išgirsta ir jo pozicija.
„Kai jau didžioji dauguma ligoninių bus deficite, ar nebus galima klausti ir apie ministerijos atsakomybę?“ – klausė buvęs ligoninės vadovas.