Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai padėjo tašką administracinėje byloje, kurioje buvęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička siekė Šiaulių mero Artūro Visocko potvarkį dėl jo nušalinimo pripažinti neteisėtu. Aiškėja, kad šiuo sprendimu liko nepatenkintas tiek A. Visockas, tiek M. Velička, tad ši istorija neabejotinai turės tęsinį.
M Velička: „buvau nepatogus“
Sprendimas minėtoje byloje buvo paskelbtas praėjusį penktadienį. Pranešimą apie šį sprendimą Savivaldybės svetainėje suskubta patalpinti nelaukiant pirmadienio. Tekstas publikuotas tuo metu, kai Savivaldybės darbuotojai turėtų ilsėtis – sekmadienį. Šiame pranešime kažkodėl išdėstyta tik mero A. Visocko pozicija.
M. Velička paklaustas apie tai, kaip jis vertina minėtą teismo sprendimą, teigia nekeičiantis savo pozicijos – tebesijaučia be pagrindo atleistas.
„Žinoma, keista, kad teisinėje valstybėje tokie dalykai vyksta, bet gali kovoti tik teisinėmis priemonėmis. Turime tik antrus tiesioginius mero rinkimus. Tebėra klausimas, ar merui suteiktos teisės yra pagrįstos. Vis dar esame jauna demokratija. Tikiu, kad per laiką susiformuos teismų praktika ir merai nebegalės elgtis taip, tarsi būtų nebaudžiami“, – viliasi M. Velička.
Sekama Ž. Pinskuvienės istorijos pėdomis
M. Velička svarsto Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą skųsti. Jo teigimu, į aukštesnės instancijos teismą jis nesikreips vieninteliu atveju – jei sureagavus į jo pretenziją Savivaldybė jam išmokės atlyginimą už 4,5 mėnesių laikotarpį (apie 1,9 tūkst. Eur už mėnesį). Jei taip nenutiks, neatmetama galimybė apeliaciniame skunde reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat M. Velička tikisi pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
„Pagal Europos Žmogaus teisių teismo praktiką taip negali būti. Negali vadovas elgtis taip, kaip jis nori. Tokiu atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažintų, kad mero potvarkis buvo nepagrįstas, man turėtų būti išmokėtas atlyginimas iki tos dienos. Taip pat jei būtų pripažintas mero piktnaudžiavimas, man atsirastų kita galimybė – pareikalauti asmeninės mero atsakomybės. Už kvailus sprendimus turi mokėti pats kvailys, o ne miestas. Tuos pinigus galės iš mero išreikalauti arba Taryba, arba prokurorai“, – įsitikinęs M. Velička. Jo nuomone, tokiu atveju pasikartotų Širvintų merės Živilės Pinskuvienės atvejis.
„Tuo metu, kai direktorius buvo sugrąžintas per teismus, prokurorai pasisakė, kad jam atlyginimas turi būti išmokamas ne iš darbovietės lėšų, bet iš asmens, kuris priėmė nepagrįstą sprendimą“, – istoriją Širvintų rajone primena M. Velička. Praėjusių metų vasarą Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė turi kompensuoti žalą vietos gydymo įstaigai, iš kurios ji neteisėtai atleido vyriausiąją gydytoją. Iš merės priteista daugiau nei 22 tūkst. eurų.
„Nenorėta, kad viskas kiltų aikštėn“
M. Veličkos nuomone, šios istorijos galėjo visai nė nebūti, jei ne A. Visocko reakcija į M. Veličkos susidomėjimą „Pramogų salos“ ir Savivaldybės administracijos koncesijos mokesčio peripetijos.
„Meras užmerkė akis prieš tą faktą, kad Pramogų sala Savivaldybei buvo skolinga 600 tūkst. Eur. Aš pareikalavau, kad ta skola būtų grąžinta. Taip pat išsiaiškinau, kad buvo klaidingai pateikta viena metinė ataskaita, todėl jiems buvo permokėta 215 tūkst. Eur. Tuo metu, kai vyko mero interpeliacijos procedūra, aš buvau laikinai paskirtas administracijos direktoriumi. Meras buvo įspėtas, kad kreipsiuosi į prokuratūrą ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, perduosiu visus dokumentus. Meras, to bijodamas, kitądien mane nušalino nuo pareigų ir numarino tą reikalą, nors aš nesu padaręs to, dėl ko mane tuo metu nušalino. Nenorėta, kad viskas kiltų aikštėn“, – įsitikinęs M. Velička. Mero potvarkis priimtas praėjusių metų gruodžio 17-ąją. M. Velička apkaltintas galimai padaręs tarnybinį pažeidimą – delsęs pasirašyti dokumentą, kuris turėjo keliauti į artimiausią Tarybos posėdį. Įvardinta ir dar viena tariama M. Veličkos nuodėmė – jis apkaltintas nesiėmęs veiksmų dėl J. Janonio gimnazijos pastato remonto. Esą dėl to miestui iškilo grėsmė grąžinti iš Valstybės investicijų programos lėšų gautus apie 220 tūkstančių eurų. M. Veličkos vertinimu, projektas įstrigo po to, kai sutartį atsisakė pasirašyti du geriausią kainą pasiūlę rangovai, o trečiasis dalyvis atrodė nepatikimas dėl negebėjimo darbų atlikti laiku.
Meras pavedė sudaryti komisiją, kuri išsiaiškintų visą situaciją. Komisiją sudarė ne tik mero sekretoriato darbuotojai, bet ir žmonės iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos.
Meras irgi ruošiasi kreiptis į teismą
Šiaulių meras Artūras Visockas taip pat sutiko, kad šioje byloje dar nereikėtų dėti taško. M. Veličkos ketinimus žalą išsireikalauti iš jo asmeniškai jis teigia vertinantis taip pat, kaip ir anksčiau.
„Mes šį sprendimą skųsime taip pat, nes teismas nepriteisė savivaldybei bylinėjimosi išlaidų (beveik 2 tūkst. eurų – aut. past). O p. M. Veličkos ketinimus jau esu įvertinęs viešai”, – teigė A. Visockas. Jo vertinimai yra paskelbti Savivaldybės tinklalapyje.
A. Visockas nesutinka, kad istorija su M. Velička pasiekė teismą dėl to, kad jis asmeniškai M. Veličką laikė nepatogiu.
„Neskirstau asmenų į “asmeniškai patogius” ar “nepatogius”. Man svarbūs yra profesiniai gebėjimai. Šioje srityje p. M. Velička aiškiai nuvylė”, – teigė A. Visockas.
LŽS narė, žurnalistė Asta Volkovaitė
