Vakar, rugsėjo 16-ąją Sidabravo seniūnijoje darbą pradėjo naujasis seniūnas Marius Senulis. Buvęs policijos pareigūnas Pakruojo rajono policijos komisariate dabar pakeitė šių metų pavasarį į užtarnautą poilsį išėjusį ilgametį Sidabravo seniūną konservatorių Vidmantą Blužą. Naujasis seniūnas M.Senulis nėra vietinis, gyvena Pakruojo rajone, be to, jis tikrai irgi nėra naujokas politinėje arenoje – jis dalyvavo ne tik savivaldos rinkimuose bei nuo 2015 iki 2019 metų užėmė aukštas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet ir yra kandidatavęs į Seimą su Darbo partija. Ši, kaip žinia, jau ne pirmą kartą atsiduria teisinio dėmesio centre. Šiuo metu vienas iš partijos Radviliškio skyriui priklausančių narių Jurgis Baublys teismuose bylinėjasi dėl panaudotų kanceliarinių lėšų sugrąžinimo į savivaldybės biudžetą.
M. Senulis, pristatydamas save rajono vadovams ir seniūnijos kolektyvui, prisipažino, kad jaučiasi tarsi pirmokas, pirmąją rugsėjo dieną pradėjęs naują etapą. Tačiau pažadėjo, jog intensyvus darbas leis jam greitai pasijusti bent jau „devintoku“.
Kyla klausimų dėl šio paskyrimo aplinkybių. Savivaldybė išplatino pranešimą apie M.Senulio paskyrimą, tačiau Radviliškio biurokratai nepasirūpino pateikti ir kitą, labai svarbią, informaciją – kokia buvo konkurso komisijos sudėtis, kiek buvo kandidatų ir kodėl būtent M. Senulis buvo pasirinktas iš dviejų pretendentų, surinkusių daugiausiai balų. Neatskleista, kuo jo turimos kompetencijos ir patirtis buvo pranašesnės už kitų dalyvių.
Beje, naujoji Sidabravo miestelio „galva“ Marius Senulis gali pasigirti solidžia ir pakankamai įvairiapuse karjera. Baigęs bioinžinerijos ir biotechnologijos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, jis vėliau įgijo viešojo administravimo teisės bakalauro laipsnį Šiaurės Lietuvos kolegijoje. Prieš tapdamas seniūnu, M.Senulis dirbo įvairiose srityse: jam net gi teko darbuotis administracijos direktoriaus pavaduotoju Pakruojo rajone, taip pat ir mobiliojo ryšio bazinių stočių projektavimu privačioje įmonėje bei inžinieriaus pareigomis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Į valdininko kėdę jis vėl atsisėdo atsisakęs policininko munduro – pats M.Senulis tvirtino, kad Pakruojo policijos komisariate išdirbo apie metus laiko.
Vis dėlto M.Senulio paskyrimas į šias pareigas gali būti susijęs ne vien su jo turima patirtimi ir kvalifikacija, bet ir su politiniais susitarimais po rinkimų. Du darbo partijos atstovai Radviliškio rajono savivaldybės Taryboje yra valdančiojoje daugumoje. Ši aplinkybė verčia manyti, kad kai kurie seniūnų ir kitų pareigūnų paskyrimai gali būti dalis plačiajai visuomenei nežinomo politinių jėgų porinkiminių susitarimų. Ar M. Senulio paskyrimas buvo pagrįstas vien jo ilgamete darbine patirtimi, ar tai galėjo būti politinis sprendimas, nulemtas vienos partijos aktyvios narės protegavimo rezultatas, parodys laikas. Pats seniūnas neigia bet kokius galimus ryšius ar insinuacijas, susijusias su konkurso rezultatu – pasak jo, jis buvo statutinis pareigūnas, todėl negalėjo būti partinis. „Aš esu laisvas žmogus“, – taip savo ryšius su partijomis apibūdino M.Senulis.