Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius, valdantis alaus barą pačioje miesto širdyje, įsipainiojo į interesų konfliktą, kurio nebesugebėjo paneigti net teisme. Regionų administracinis teismas atmetė jo skundą ir pritarė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadai – politikas sprendimus dėl alkoholio prekybos ribojimų priiminėjo nepaisydamas savo pareigos nusišalinti.
Ginčas kilo po to, kai VTEK nustatė: svarstant savivaldybės tarybos sprendimą dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, G. Lipnevičius nepareiškė nusišalinimo, nors privalėjo tai padaryti. Etikos sargai nurodė, kad politikas veikė savo verslo interesų naudai – jo valdoma įmonė valdo alaus barą Radviliškyje, tad bet kokie alkoholio prekybos laiko ribojimai tiesiogiai veikia jo asmeninę finansinę naudą.
Teismas šiuos argumentus įvertino kaip pagrįstus. „Valstybės politikui, atliekančiam tarnybines pareigas, šis klausimas sukėlė tiesioginę, akivaizdžią viešųjų ir privačių interesų priešpriešą“, – pažymima teismo sprendime. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. Lipnevičius turėjo nusišalinti tiek nuo klausimo svarstymo, tiek nuo bet kokių procedūrų, susijusių su galutiniu sprendimo priėmimu.
Vis dėlto tarybos narys ne tik nusišalinimo nepareiškė, bet ir aktyviai dalyvavo diskusijose, kritikavo projektą, kuris būtų ribojęs alkoholio prekybos laiką, o galiausiai, anot teismo, „realizavo savo privatų interesą“. Šios aplinkybės lėmė, kad G. Lipnevičiaus elgesys pripažintas šiurkščiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimu.
Pats politikas su tokiu vertinimu nesutiko. Jis tvirtino, kad svarstytas sprendimo projektas buvo norminis administracinis aktas, tad, jo nuomone, interesų konfliktas šiuo atveju nekilo. Be to, anot G. Lipnevičiaus, žalos niekam nebuvo padaryta, todėl pagrindo VTEK išvadai esą nėra.
Tačiau teismas šiuos argumentus atmetė. „Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais tokios pareigos (pareikšti apie nusišalinimą) neatliko. O argumentas, kad jis nedalyvavo balsuojant priimant minėtus teisės aktus, įstatymo nuostatų prasme negali būti prilygintas nusišalinimui“, – konstatavo Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija.
Teismo sprendime pabrėžta, jog pareiga vengti interesų konflikto valstybės politiko statusą turintiems asmenims yra fundamentalus, privalomas ir vykdytinas aktyviais veiksmais. Pasak teismo, Lipnevičius šių reikalavimų nepaisė, todėl jo skundas pripažintas nepagrįstu.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau kol kas G. Lipnevičius lieka pripažintas šiurkščiai pažeidęs viešųjų ir privačių interesų derinimo taisykles.