Šiaulių bendruomenė sukilo – daugiau nei 600 parašų reikalauja išsaugoti „Laiptų galeriją“. Ar miesto valdžia išgirs žmonių balsą?
Šiauliai bruzda. Daugiau kaip 600 gyventojų jau pasirašė peticiją, reikalaudami išsaugoti vieną svarbiausių miesto kultūros simbolių – „Laiptų galeriją“. Gyventojai, menininkai ir visuomenės veikėjai ragina miesto valdžią sustabdyti planuojamą reorganizaciją, kuri, anot jų, reikštų ne atsinaujinimą, o šios unikalios kultūros įstaigos sunaikinimą.
Kodėl „Laiptų galerija“ svarbi Šiaulių miestui?
Peticija, kurią inicijavo šiaulietis Nerijus Brazauskas, adresuota Šiaulių miesto savivaldybei, tarybai, merui ir Kultūros centrų tarybai, tapo rimtu signalu miesto vadovybei. Tarp jos palaikytojų – aktyvūs miesto tarybos nariai, kultūros profesionalai bei šimtai pilietiškai nusiteikusių šiauliečių, kurių pasirašyti reikalavimai jau pasiekė viešumą.
Daugiau kaip tris dešimtmečius nepriklausomai gyvavusi kultūros įstaiga, yra pelniusi pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje, gali būti prijungta prie kito kultūros centro. Šis planas kelia visuomenės pasipiktinimą ir nerimą – esą toks sprendimas būtų ne įstaigos stiprinimas, o jos pabaigos pradžia.
Peticiją aktyviai palaiko Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas, priklausantis opoziciniam komitetui „Šiaulių labui!“. Z. Medžidovas savo socialinių tinklų paskyroje nevyniojo žodžių į vatą: „Kai medžiai balsavo ir išrinko kirvį, nes jo kotas buvo medinis“, – metaforiškai komentuodamas situaciją. Jis priminė, kad mero Artūro Visocko iniciatyva prijungti „Laiptų galeriją“ jau kartą buvo sustabdyta, tačiau šis klausimas vėl iškilo politinėje darbotvarkėje.
Kas laukia po reorganizacijos?
Planuojama „Laiptų galerijos“ reorganizacija numato jos prijungimą prie Šiaulių kultūros centro – įstaigos, orientuotos į masinės kultūros renginius. Pasak peticijos iniciatorių, tai reikštų esamo „Laiptų“ identiteto praradimą ir unikalios veiklos pabaigą. „Galerijos išnykimas iš miesto kultūros lauko pirmiausia atims iš šiauliečių teisę į kokybišką profesionaliojo meno sklaidą“, – teigia Nerijus Brazauskas.
Panašiai kalba ir kultūros bei meno žmonės. Dailininkė Janina Ališauskienė pabrėžia: „Laiptų galerija – kamerinė erdvė, o folklorinis ansamblis „Salduvė“ veža visą miestą etnokultūros srityje. Nėra, kas būtų geresnio ir garsintų Šiaulius.“ Muzikologas Antanas Jasenkas priduria: „Galerija dinamiška, susitelkusi į kokybę.“
Kultūros politikos kontekste pastebimas platesnis tendencijų klausimas: ar Šiauliai dar gali pretenduoti į Šiaurės Lietuvos kultūros sostinės titulą, kai nyksta tokie unikalūs kultūros centrai?
Ką sako valdžia?
Meras A. Visockas dažnai viešai kartoja, kad sprendimai atitinka žmonių valią. Tačiau Z. Medžidovo teigimu, mero argumentai prieštarauja realybei: „Žmonių nuomonė rūpi tik tada, kai ji sutampa su mero nuomone.“ Politikas atkreipia dėmesį, kad sprendimą dėl „Laiptų galerijos“ likimo priims tarybos nariai, kuriuos vadina „mygtukų spaudinėtojais“. Esą jų balsavimą lemia ne kultūriniai argumentai, o politiniai lojalumai.
Peticijos autoriai siūlo skelbti viešą konkursą „Laiptų galerijos“ vadovo pareigoms užimti ir viešai diskutuoti dėl įstaigos ateities. Taip pat svarstoma „Laiptų galeriją“ plėsti – įsteigti jos filialą Pelikso Bugailiškio namuose, kur būtų plėtojama etninė kultūra.
Vienas iš paskutiniųjų peticijos punktų kviečia Šiaulių miesto valdžią bendradarbiauti su galerijos bendruomene ir išsaugoti įstaigos savarankiškumą.
Ką praras Šiauliai?
Kultūros srities ekspertai įspėja: prijungus „Laiptų galeriją“, Šiaulių miesto kultūros infrastruktūra dar labiau susitrauks. Tai jau patyrėme, kai buvo uždaryta Šiaulių universiteto galerija ir nyksta Zubovų rūmai. „Tuštumos mieste jau pakanka“, – sako Kornelijus Užuotas.
Šiauliai, siekiantys kuriančios savivaldybės statuso, rizikuoja likti be profesionaliosios kultūros veidų. O „Laiptų galerija“ – tai ne tik meno erdvė, tai Šiaulių miesto kultūros ženklas.
Šiaulių kultūrinio identiteto dalis
„Laiptų galerijos“ likimas kelia ne tik kultūros bendruomenės, bet ir viso miesto žmonių nerimą. Jie įsitikinę – tylėdami tapsime liudininkais, kaip Šiauliuose išbraukiama dar viena svarbi kultūros vieta.
Nuo 1992 metų veikianti „Laiptų galerija“ nėra tik parodų erdvė. Tai – kultūros centras, kuris formuoja Šiaurės Lietuvos profesionaliojo meno lauką. Per tris dešimtmečius čia vyko aukšto meninio lygio parodos, tarptautiniai plenerai („Šiaulių Monmartro Respublika“), literatūriniai vakarai, muzikiniai festivaliai, tokie kaip Josepho Achrono muzikos renginiai. Tai viena iš nedaugelio kamerinių erdvių mieste, teikianti galimybę šiauliečiams ir miesto svečiams susipažinti su profesionaliu menu.
Galerija tapo neatsiejama Šiaulių kultūrinio identiteto dalimi. Jos veikla nuosekliai ugdė visuomenės estetinį skonį, skatino kritinį mąstymą bei kultūrinę savivoką. „Laiptų galerijos“ vadovaujamas folkloro ansamblis „Salduvė“ garsina Šiaulių vardą etninės kultūros srityje. O bendradarbiavimas su Latvijos menininkais bei litvakų kultūros sklaidos projektai parodo, kad galerijos reikšmė – kur kas platesnė nei regiono ribos.
About The Author
