Radviliškio rajone pradėjo veikti „Agrokoncerno“ biometano jėgainė, kurią planuojama paversti svarbiu tvarios energijos šaltiniu. Šioje jėgainėje biometanas bus gaminamas iš gyvulinės kilmės atliekų, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir modernizuoti Lietuvos energetikos sektorių. „Agrokoncernas“ tikisi, kad naujoji jėgainė prisidės prie tvaresnio žemės ūkio ir energetikos plėtros, nes šios atliekos vėliau bus naudojamos dirvožemio gerinimui.
Planuojama, kad kasmet jėgainėje bus apdorojama apie 110 tūkst. tonų atliekų, iš kurių bus pagaminama 2,45 mln. kubinių metrų biometano. Šio kiekio pakaks aprūpinti šildymu maždaug 3 tūkstančius namų.
Jėgainės vadovas Justas Sadzevičius viešai pažymi, kad perdirbtos atliekos, tokios kaip mėšlas, bus toliau naudojamos žemės ūkyje, gerinant dirvožemio kokybę. Ši technologija prisideda prie švaresnės ir tvaresnės žemės ūkio veiklos.
Ramūnas Karbauskis viešai pabrėžė, kad „Agrokoncernas“ siekia ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir modernizuoti energetikos sektorių. Biometano jėgainė yra svarbi žingsnis siekiant šių tikslų.
Šioje jėgainėje perdirbtas gyvulių mėšlas ir srutos bus konvertuojami į biodujas, kurios bus tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ dujotiekį. Šiuo metu jėgainėje dirba keturi darbuotojai.
Jėgainė buvo pastatyta naudojant Europos Sąjungos lėšas, ir „Agrokoncernas“ planuoja statyti dar tris panašias jėgaines, kurias įgyvendins bendrovė „Biokona“.
Taip pat „Agrokoncernas“ Bebrujų kaime planuoja iki 2026 metų rugsėjo užbaigti karvių fermų kompleksą už 52,6 mln. eurų. Šiame komplekse bus laikoma per 9 tūkst. galvijų, kasmet pagaminant daugiau nei 51 tūkst. tonų pieno.
„Amber Grid“ pranešė, kad tai jau antrasis biometano įleidimo taškas Lietuvos dujų tinkle, o iki 2025 metų planuojama prijungti dar keletą biometano gamintojų.