Situacija Radviliškio ligoninėje taisosi sparčiai – pastaruoju metu į darbą grįžo daugiau kaip pusė saviizoliacijoje buvusio medicinos personalo, į darbą priimti du nauji medikai. 26-erių metų biržietis Salvijus Žukauskas – vienas iš jų. Jis sutiko atskleisti priežastis, lėmusias jo apsisprendimą rinktis Radviliškį ir atvirai papasakojo apie savo kasdienį darbą Slaugos ir palaikomojo gydymo ir Priėmimo skyriuose.
Viliojo ne tik solidus atlyginimas
Radviliškio ligoninė – pirmoji S.Žukausko darbovietė. Jauną mediką ši medicinos įstaiga paviliojo visai ne dėl skelbimuose žadamo labai didžiulio atlyginimo. Per Covid-19 protrūkį įstaigos administracija pažadėjo mokėti ne mažiau kaip 5 tūkstančius eurų vien tik pagrindinės algos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventą užvis labiausiai domino siekis įgyti realios patirties. Tiesa, darbintis labiausiai nuo koronaviruso tuo metu liepsnojusiame rajone specialiai neplanavo – taip susiklostė natūraliai.
,,Norėjosi įgyti praktikos. Tuo metu tiesiog siuntinėjau savo gyvenimo aprašymus įvairioms medicinos įstaigoms. Labiausiai domino darbas mažesniame mieste. Jame visada įžvelgiau gerokai daugiau privalumų – didesnes galimybes mokytis, palaikyti artimesnį ryšį su pacientais”, – neslepia S.Žukauskas. Tuo metu, kai jis siuntė savo gyvenimą aprašymą Radviliškio ligoninei, ekstremali situacija dar nebuvo paskelbta.
Rūpinasi sergančiais koronavirusu
Spalio 22 dieną bus lygiai mėnuo naujame darbe. Visas šis laikas jaunam medikui, nors ir labai įtemptas, bet labai vertingas. Jam tenka rūpintis ir tais pacientais, kuriems yra diagnozuotas koronavirusas. Praėjusią savaitę ligoninėje buvo gydoma 13 tokių pacientų, deguonies palaikymas buvo būtinas vieninteliam pacientui. Jaunas medikas pripažįsta, kad darbas su Covid-19 infekuotais žmonėmis – nemenkas iššūkis.
,,Neneigsiu, kad yra baimės, nes juk visi koronaviruso pasireiškimo simptomai iki šiol dar nėra iki galo ištirti. Kai pradedi dirbti, suvoki, kad ant tavo pečių gula paciento gyvybė, nes iki tol šis suvokimas buvo labiau teorinis. Visgi kiekvienas gydytojas turi būti visada pasiruošęs bet kuriais ekstremaliai situacijai”, – sako S.Žukauskas. Patį mediką, skirtingai nei kai kuriuos kitus jo kolegas, koronavirusas aplenkė. Radviliškio ligoninėje medikai iki šiol tebetestuojami kiekvieną savaitę.
Kaip pastebi jaunas medikas, ligoninėje nelengva ir patiems pacientams. ,,Žmonės liūdni, jiems trūksta bendravimo su artimaisiais. Jie susiskambina telefonu, bet tai nėra tas pats, kaip žmogų matyti gyvai”, – įsitikinęs S.Žukauskas. Jis pripažįsta, kad pacientų bendravimo stoką tenka kompensuoti patiems medikams – išklausyti ne tik nusiskundimus sveikata, bet ir įvairias gyvenimiškas istorijas. Medikas stengiasi kaip išmanydamas tenkinti ir žmogiškuosius pacientų poreikius.
Džiaugiasi kolektyvu
Lietuvoje dažnai neišvengiama stereotipinio, neigiamo požiūrio į jaunus medikus, kuris ypač svetimas kitose Europos šalyse. Radviliškio ligoninės kolektyvas S.Žukauską maloniai nustebino.
,,Džiaugiuosi, kad Radviliškio ligoninėje toks požiūris visiškai svetimas. Visi labai draugiški”, – džiaugiasi medikas. Kolegos, visai kaip ir jo pacientai, jį dažniausiai vadina ,,daktaru”. S.Žukauskas neslepia, kad jis kiek nejaukiai jaučiasi taip vadinamas, nes iki daktaro laipsnio jo dar laukia tolimas kelias. Medikas neatmeta minties rinktis chirurgiją.
Naujų galimybių neatmeta
Galimybės persikelti gyventi į Radviliškį medikas kol kas nesvarsto, nepaisant to, kad Radviliškio rajono savivaldybė galėtų padengti ir jo įsikūrimo išlaidas, jei tik jis pats to pageidautų.
,,Nematau bėdų važinėti į darbą 100 kilometrų, kai tenka dirbti ne kasdien, bet tikrai neatmetu, kad mano sprendimas kažkada gali ir pasikeisti”, – sako S.Žukauskas. Visgi jis neneigia, kad dėl to galėtų ir persigalvoti, jei aplinkybės susiklostytų šeimą kurti būtent čia. Šiuo metu S.Žukauskas jokių artimų santykių su merginomis nekuria.
